2021 m. lapkricio 29 d., Pirmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kitu kampu

*print*

Archyvas :: Kovai su propaganda kuriamas Strateginės komunikacijos departamentas

2014-06-02
 
 

Premjerui prabilus apie naują Lietuvos ir NATO gynybos koncepciją informacinio karo Ukrainoje kontekste, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigia, kad vieningas Strateginės komunikacijos departamentas, kuris koordinuotų valstybės komunikaciją, kovą su propaganda, jau kuriamas.

„Kaip tik dabar vyksta darbai, kad Krašto apsaugos ministerijoje atsirastų Strateginės komunikacijos departamentas, kuris galbūt galėtų vienyti (komunikaciją - red.) valstybės mastu arba išauginti taip, kad toks departamentas būtų prie Vyriausybės", - „Žinių radijo"  laidoje „Dienos klausimas" antradienį sakė J. Olekas.

Žurnalistų etikos inspekcijos tarnybos patarėjas Deividas Velkas laidoje nurodė, kad valstybė informacijos stebėjimo funkciją yra paskirsčiusi, tačiau koordinacijos tarp institucijų trūksta. „Radijo ir televizijos komisija turi savo stebėjimo lauką - radijo ir televizijos programas - Žurnalistų etikos inspektoriui palikta spauda ir interneto portalai, kiek jis pajėgus tai padaryti. Kai kurios valstybės įstaigos - Krašto apsaugos ministerija (KAM), Valstybės saugumo departamentas (VSD) turi taip pat savo stebėjimo mechanizmus, metodikas. Būtų prasminga šnekėti apie šių institucijų bendradarbiavimą, kurio iki šiol nebuvo", - kalbėjo D. Velkas.

Jis taip pat pabrėžė, kad nei VSD, nei KAM, kurie vykdo viešosios informacijos stebėseną, su Žurnalistų etikos inspektoriumi duomenimis nesidalina.  „Mes tokių duomenų neturime. Nežinau, ar jie gali tuo dalintis, bet tikrai esama tokios informacijos, kuri gali pagelbėti ir mums. Mes žinome tik tai, ką VSD paskelbia viešai", - sako D. Velkas.

„Nebuvo nei vieno kreipimosi, nei vieno rašto iš Žurnalistų etikos inspekcijos, kad jie norėtų gauti papildomos informacijos", - replikavo J. Olekas, nurodydamas, kad su minėta tarnyba bus šnekamasi dėl informacijos dalinimosi. 

D. Velkas savo ruožtu nurodė, kad visuomenė šiuo metu, po Ukrainos, Maidano įvykių, yra suaktyvėjusi ir dažniau panešama apie informacines atakas žiniasklaidoje.  „Rusiškų ir tautinių mažumų leidinių stebėseną atlikome 2012 metais (...) - jau ten buvo įžvelgta, kad yra tam tikrų informacinių atakų. Tiesa, jos nebuvo įgavusios tokio pagreičio kaip gali būti šiandien ar pats įvykių kontekstas nebuvo toks, kuris sąmoningai tą informaciją kurstytų labiau", - kalbėjo D. Velkas.

„Saviraiškos laisvė Lietuvoje nėra labai lengvai varžoma. Ji taip pat nėra absoliuti. Tik tam tikrais atvejais, kai ji atitinka įstatymo konkrečiai apibrėžtus kriterijus: nesantaikos kurstymą, tyčinį šmeižtą, dezinformaciją, - tik tada galima kalbėti apie saviraiškos laisvės ribojimą", - teigė D. Velkas.

 

Parengė Ieva Kazlauskaitė

"Žiniu radijas", laida „Dienos klausimas".

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-06-02 13:52
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media