Jau kurį laiką stebiuosi, kad nacionalinis dienraštis „Lietuvos žinios" neturi kriminalų/nelaimių/teisėtvarkos skyriaus. Prisipažinsiu, kad beveik kasdien paimdamas šį laikraštį jaučiuosi keistai - juk daugybę metų žiniasklaida gyveno ryškiai eksponuodama kraują, smurtą ir aukas. O čia to nėra.

Tik vakar buvo priimtas naujas Visuomenės informavimo etikos kodeksas, kuriame žurnalistų ir leidėjų organizacijos aiškiai patvirtino savo įsipareigojimą nepiktnaudžiauti katastrofų, avarijų, mirties, bandymo nusižudyti, sužalotų asmenų, smurto ar agresijos ar žiauraus elgesio su gyvūnais vaizdais, kurie gali žeisti ten vaizduojamų asmenų ar jų artimųjų jausmus, informacijos vartotojų jautrumą. Informuojant apie tokio pobūdžio įvykius žurnalistams ir leidėjams būtina vengti nepagrįstų kaltinimų, ironijos, sarkazmo, patyčių elementų.

Tokios nuostatos labai svarbios, nes jos leidžia tikėtis ne tik kokybiškesnės žurnalistikos, bet ir socialiai atsakingesnio žiniasklaidos verslo. apie kriminalinių naujienų, smurto eksponavimo viešoje erdvėje situacija nutariau pakalbinti dienraščio „Lietuvos žinios" vyriausiąjį redaktorių Ramūną Terlecką.

Ar seniai ir kodėl "Lietuvos žinios" atsisakė kriminalinių naujienų žurnalistų padalinio?

"Lietuvos žinios" atsisakė kriminalinių naujienų nuo 2012 metų spalio. Mes nemanome, kad kriminalinės naujienos yra būtinos, nes smurto propagavimas gimdo smurtą. Mes rašome kriminalinėmis temomis, jei matome, kad problemos viešinimas gali padėti ją išspręsti, bet neturime rubrikos, kurią reikėtų dirbtinai "užpildyti".

Kriminalinių naujienų žurnalistai dažnai "dirba" betarpiškai su teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnais, kurie yra ir pagrindinis informacijos šaltinis. Kai kas mano, kad dėl to tokia žurnalistika dažnai vienpusiška. Ar ir Jums taip atrodo? Kaip vertinate kriminalinių naujienų šaltinių patikimumą?

Sunku vertinti kriminalinių naujienų šaltinių patikimumą, nes "Lietuvos žinios" kasdien su tuo nesusiduria. Teko girdėti, kad pareigūnai patys teikia informaciją žurnalistams mainais už pareigūnų gražesnį veidą žiniasklaidoje. Man koktu, kai interneto portaluose matau žmonių nuotraukas, kurie vairavo blaivūs, bet kelių policijos reido metu buvo sustabdyti, o "žurnalistai" pranešė, kad "visuomenei žinomas žmogus naktį važiavo su blondine, nors buvo blaivus". Rubrikos egzistavimas reikalauja apie tai rašyti, etika lieka paraštėse.

Kaip „Lietuvos žinios" žiūri į kriminalines naujienas ir kokioje rubrikoje joms vieta?

Jei matome, kad problemos viešinimas gali padėti ją išspręsti, spausdiname tarp kitų naujienų.

Jūsų vadovaujamas laikraštis yra likęs bene vieninteliu dienraščiu rimtam, mąstančiam skaitytojui. Ar tai reiškia, kad išskirtinė pozicija reiškia ir norą išsiskirti kitokiomis temomis, rubrikomis?

„Lietuvos žinios" nenori dirbtinai išsiskirti iš kitos žiniasklaidos. Mes tiesiog manome, kad žiniasklaidos misija yra ne tik pataikauti skaitytojų skoniui, bet ugdyti ir šviesti.

Ačiū už pokalbį.

Rubrika "LŽS ir NŽKA pirmininkas" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.