2021 m. balandžio 20 d., Antradienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Nuomonių barometras

*print*

Archyvas :: H.Juškevičius. Ar leisime sunaikinti visuomeninį transliuotoją?

2010-03-23
 
Nežinomo autoriaus nuotraukoje: Henrikas Juškevičius

Nežinomo autoriaus nuotraukoje: Henrikas Juškevičius

Henrikas Juškevičius,

UNESCO generalinio sekretoriaus patarėjas, Paryžius

 

Daugiau nei prieš šimtą metų knygnešiai nešė iš Tilžės lietuviškas knygas, o lietuvės močiutės mokė savo vaikus lietuviškai skaityti ir rašyti. Caro žandarai gaudė knygnešius, rakino grandinėmis ir siuntė į Sibirą. Caras norėjo, kad mes užmirštume lietuvių kalbą.

 

Sudėtingoje Lietuvos istorijoje buvo visokių išdavysčių. Bet niekada nebuvo išduota lietuvių kalba.

 

Išeivijoje ir pirmieji, ir vėlesnieji emigrantai, ir kairieji, ir dešinieji leido laikraščius lietuvių kalba. Daužė vieni kitiems langus, bet kalbėjo ir rašė lietuviškai.

 

Nepriklausomoje Lietuvoje Lietuvos radijas puoselėjo lietuvių kalbą ir Lietuvos kultūrą. Lietuvos radijo programų apimtys kasmet augo.

 

Nei vokiečiams, nei rusams nepavyko nutildyti Lietuvos radijo. Kai tik atsirado galimybė, buvo organizuotos „Amerikos balso“, „Laisvosios Europos“ ir Vatikano radijo laidos lietuvių kalba.

 

Sovietiniais laikais Lietuvos radijo programų apimtis buvo pati didžiausia iš visų Sovietų Sąjungos respublikų.

Atgavus nepriklausomybę, atgavo ją ir Lietuvos radijas ir televizija.

 

Pažįstu visus nepriklausomos Lietuvos radijo ir televizijos vadovus, pradedant Skirmantu Valiuliu, kurio vadovaujamai organizacijai UNESCO, dar nebūnant Lietuvai UNESCO nariu, skyrė lėšų įsigyti techninei įrangai po sovietų kareivių padarytos žalos studijose ir aparatinėse.

 

Visi radijo ir televizijos vadovai, kiekvienas savaip, stengėsi gerinti Lietuvos radijo ir televizijos programas. Tai nebuvo lengva: komerciniai kanalai viliojo darbuotojus geresniais atlyginimais, o žiūrovą - kriminaliniais filmais ir lengvesnio turinio laidomis.

 

Tačiau dabar, pirmą kartą per visą Lietuvos istoriją, Lietuvos radijas ir televizija yra priversti sumažinti savo laidų apimtį.

 

Ne Maskva, ne Berlynas ir net ne Briuselis, o sava nepriklausomos Lietuvos vyriausybė verčia tai daryti, skirdama skurdžiausią iš visos Europos visuomeninių transliuotojų biudžetą: 35 milijonus litų per metus.

 

Tai yra 10 litų per metus vienam Lietuvos piliečiui, mažiau lito per mėnesį.

 

Tai penkis kartus mažiau, nei skiria Estijos vyriausybė vienam estui, dvylika kartų mažiau nei Prancūzijos vyriausybė vienam prancūzui ir aštuoniasdešimt kartų mažiau, nei Kanados vyriausybė vienam kanadiečiui.

 

Seniai žinoma, kad visuomeninis transliuotojas yra pigiausia ir efektyviausia priemonė puoselėti tautos kalbą, tradicijas, kultūrą.

 

Lietuvai, emigravus pusei milijonų tautiečių, tai ir nepakeičiamas ryšis su jais ir jų ryšys su Lietuva. Išeivių vaikams - kalbos ir Lietuvos istorijos ir kultūros pamokos.

 

Reikia objektyviai pripažinti, kad Lietuvos televizijoje ir radijuje atsirado įdomių programų. Mano bičiuliai Vokietijoje, atsitiktinai aptikę „Triumfo arką“, skambino man ir negailėjo gražių žodžių Lietuvos muzikinei kultūrai. Išeivija, kaip ir visa Lietuva, su grauduliu ir džiaugsmu žiūrėjo laidas skirtas Vasario 16-ajai ir Kovo 11-ajai.

 

Nesmerkiu komercinių televizijų, kurios neskyrė didelio dėmesio šioms datoms, nes jų misija kita.

 

Anaiptol ne viskas gerai ir visuomeninio transliuotojo programose.

 

Visiškai sutinku su Lietuvos Prezidente, pareiškusia, kad reklamos visuomeninio transliuotojo programose neturėtų būti.

Tokį patį pareiškimą padarė ir Prancūzijos prezidentas.

 

Skirtumas tik tas, kad po tokio pareiškimo Prancūzijos visuomeninio transliuotojo biudžetas padidėjo ir reklama išnyko.

 

Žinau, kad Prancūzijos ir Lietuvos prezidentų galios yra skirtingos. Bet yra dar Lietuvos Seimas ir Vyriausybė, kurie galėtų rasti laiko ne vien pataisų, kurios apribotų transliuotojo nepriklausomybę, bet ir skubiai finansinei paramai apsvarstyti. Deja, Seimui dabar svarbiausia susiskaičiuoti, kiek vietų turi opozicija ir kiek - valdančioji dauguma.

 

Lietuvos eteryje didėja užsienio stočių laidų transliacijų apimtis.

 

Lietuvos oro erdvę saugo NATO naikintuvai.

 

Kas saugo Lietuvos eterį?

 

Lietuvos visuomeniniam transliuotojui turėtų padėti ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, nes nė vieno teatro auditorija neprilygsta vienos televizijos laidos auditorijai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, nes ne vis tiek, kokias programas žiūri Lietuvos jaunimas ir Lietuvos kareivėliai. Seimo Užsienio reikalų komitetui, manau, svarbūs Lietuvos įvaizdis ir ryšiai su užsienyje gyvenančiais lietuviais.

 

Skaitant internete įnirtingus puolimus prieš LRT vadovybę susidaro įspūdis, kad norima atitraukti visuomenės dėmesį nuo tikrų visuomeninio transliuotojo problemų, o, pasinaudojus jo finansiniais sunkumais, susilpninti visuomeninio transliuotojo vaidmenį Lietuvos politiniame, kultūriniame ir ekonominiame gyvenime.

 

Ko nesugebėjo padaryti caras, Reicho kancleris, Kremliaus vadai, darome patys.

 

DELFI

Paskutinį kartą atnaujinta: 2010-03-30 12:43
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media