Pasijuokime kartu

Horacijus Drapakas

MULENRŪŽAS

Nebuvau aš Mulenrūže,

Tik iš lauko jį mačiau
Ir svajojau: o, rupūže,
Kaip patekti ten? Tačiau
Perplona mana kišenė,
O Paryžius toks žavus,
Tai užteks tau, mielas seni,
Pamatyti ružavus
Sparnus malūno,
Sukamo aistrų ugnies,
Ir vaizduoti atskalūną,
Dorą iki pašaknies.
Tokį, kad jokia kokotė
Jo doros nepaklebens.
Ir galės pats sau dėkoti,
Senu ožiu kai mekens.