„Šviečia dieną, šviečia naktį, balti pusnynų žiburiai...". Tik tokia šviesa galėjo naudotis tūkstančiai rytinio Lietuvos pakraščio gyventojai, kuriems elektros tiekimą sutrikdė itin smarkus paskutinių sausio dienų snygis. Prasidėjo baltosios naktys... Tikra vasara! Užtat, ir mėnuo vasariu pramintas. Net pats Mėnulis pabalo - matyt reflektuoja atšvaitus nuo apsnigtos Europos. Padange rieda linksma pilantis, dienos tįsta - šviesiau akyse pasidarė. Vasario pirmoji truko 8 val. 44 min., o 28-oji - jau beveik dviem valandom bus ilgesnė! Iki pavasarinio lygiadienio liks tik valanda ir dvidešimt minučių!

Galvoje irgi daugiau šviesių idėjų. Toptelėjo, - turime gintarą, kurio energetinė, saulėta prigimtis gali mus apginti ne tik nuo tamsių minčių, bet ir nuo Covido! Jau kada, broliai kuršiai gintaro amuletus gamino - nešiojo ant krūtinės kaip apsaugą. Tik mes, Baltijos pakrančių braidytojai, esame patyrę tą nenusakomą jausmą, kai jūros banga tau po kojų išmeta spindintį gintarą - suvokiame tai, kaip marių paslaptingą dovaną. Tai - tarsi iš pačios Saulės nukritęs mineralas!

Šiais laikais vis dažniau medijose aptinkame naujų, negirdėtų žodžių. Pastaruoju metu ypač dažnas tapo iš lotynų kalbos atklydęs keistuolis, į kulinarinį terminą panašus žodelis - „virtualus". Bet, kai radijo žinios papasakojo kaip sniego prispaustos virto pušys, pradėjau suprasti mūsų kalbos svečią: „virtualus", reiškia - nuvirtęs, apvirtęs, taigi tai, kas anksčiau buvo, o dabar nebėra... Kita vertus, kitaip tarus, ši sąvoka gali nurodyti ir kokybinį šuolį - buvo blogas kaimynas, o kai paskolino druskos - pavirto geru! Vadinasi, šnekos apie tai, kad pasaulis tampa virtualus, nieko tokio, pavyzdys - visą žiemą galime praleisti internetiniuose tailanduose ar jamaikose!

Tačiau Lietuvoje dar daug rupios tikrovės mėgėjų. Damoms neužtenka prie veidrodžio plaukus pasitaisyti - laukia, kada galės grožio salonuose kankintis. Vairavimo fanai nerimsta leidimo pakelių degalines aplankyti, kavos popieriniuose puodeliuose išgerti. Na, o Realybės Gurmanais turėtume vadinti poledinės žūklės mėgėjus - jiems ragutis, taip dar vadinamas vasaris, nebaisus, jie šį mėnesį vadina „ešeriniu" - mat gali tuos dryžuotus pūgžlius pro ledo eketę kiaurą dieną stebėti.

Kai pakeliu akis nuo kompiuterio ekrano, už lango matau paukščių lesyklėlę - čia tupinėja žaliukė, jos sparne neonu spindi žalsva plunksna, šalia striksi lyg lemputė šviečianti didžioji zylė, o sniegenos medžio šakose - tikri raudoni kinų Naujųjų Metų žibintai!

Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-02-07 12:12

Atgal