Pasijuokime kartu

Žodis "ANEKDOTAS" yra kilęs iš graikų kalbos žodžio „anekdotas" - nepaskelbtas. Spėjama, kad šį žodį pirmą kartą pavartojo 5 amžiaus viduryje Bizantijos istorikas ir rašytojas Propijus savo veikale "Slaptoji istorija", kur išjuokia imperatorių Justinianą 1-ajį ir jo žmoną Teodorą.

Iš pradžių anekdotu buvo vadintas pirmąkart skelbtas senas rankraštis, vėliau - pasakojimai apie istorinio asmens privataus gyvenimo nutikimus. Viduramžiais, ypač Renesanso epochoje, anekdotu imta vadinti trumpą juokingą pasakojimą, dažniausiai aštraus politinio turinio.

Lietuvoje anekdotai pirmiausia atsirado tautosakoje ir plito kaip atskiras žanras. Jie dažniausiai išjuokdavo žmogaus ydas - tinginystę, gobšumą, melą, kvailumą... 

20 aamžiuje anekdotai pradeda rodytis ir periodinėje spaudoj, jais imta vadinti trumpus satyrinius ir humoristinius pasakojimus su sąmojinga ir dažnai netikėta pabaiga.

Apskritai anekdotas, užrašytas popieriuje, praranda savo žavesį, deja... tai žodinis žanras. Jo prasmė, įspūdis daug priklauso ne tik nuo žodžių reikšmių, bet ir nuo pasakotojo intonacijos, mimikos, pauzių, loginių kalbos kirčių. Viso to neįmanoma perteikti raštu, deja...

Taigi...

A N E K D O T A I

Sėdi trys žemaičiai senukai pensininkai naujųjų metų išvakarėse. Vienas iš jų atsidūsta:

- Ech, nauje meta y gera...

Pasėdi, išgeria. Kitas:

- Je... Nauje meta y gera, bet lytins akts y gereu...

Pasėdi, dar išgeria. Tada trečias:

- Je... Lytins akts y gereu, bet nauje meta tunkeu...

*

Naujųjų Metų šventės vakarėlyje Jonas prašo savo draugo Petro cigaretės. Petras sako:

- Juk tavo Naujųjų Metų pažadas buvo mesti rūkyti.

Jonas:

- Šiuo metu aš esu šio proceso pirmoje fazėje.

Petras:

- Kaip suprasti?

Jonas:

- Aš nustojau pirkti cigaretes.

*

- Ateikite su žmona pas mus per Naujuosius Metus.

- Ačiū, bet mes negalėsime...

- O, tai labai miela iš Jūsų pusės.

*

Savaitė prieš Kalėdas. Petriukas parašo laišką Kalėdų seneliui ir įmeta į pašto dėžutę. Laišką radę Pašto darbuotojai nežino, kur gi čia toliau siųsti laišką ir nutaria atplėšti ir perskaityti. Skaito:

"Mielas Kalėdų Seneli, per šias Kalėdas labai norėčiau gauti pliušinį meškiuką, konstruktorių ir vandeninius dažus."

Pašto darbuotojai susigraudina - gi nėra jokio Kalėdų Senelio ir jokių dovanų Petriukas negaus. Nutaria susimesti pinigėlių, nupirkti ir nusiųsti dovanų. Taip atsitiko, kad meškiukui ir konstruktoriui pinigų užteko, o dažams - ne. Ką padarysi, vis tiek išsiunčia Petriukui, kad ir nepilną siuntinį. Dieną po Kalėdų Petriukas vėl rašo laišką Kalėdų Seneliui, kurį pašto darbuotojai vėl atplėšia ir skaito:

"Mielas Kalėdų Seneli, ačiū tau už nuostabų meškiuką ir konstruktorių! Gaila, kad vandeninių dažų negavau. Turbūt pašto darbuotojai pavogė."

* 

Prieš pat Kalėdas vienu labai prabangaus viešbučio liftu kėlėsi sąžiningas politikas, geraširdis teisininkas ir Kalėdų Senis. Prieš pat atsidarant durims jie pamatė ant grindų gulintį 50 eurų banknotą. Kuris iš jų pakėlė banknotą? Aišku, kad Kalėdų Senis, nes kiti du tipai paprasčiausiai neegzistuoja.

*

Elnias sako Kalėdų Seneliui:

- Seni, būk geras, sumažink greitį. Aš labai bijau, kai tu šitaip lakstai miesto gatvėmis.

Kalėdų Senis atsako:

- Na, aš irgi bijau. O tu elkis taip, kaip aš.

Elnias:

- Kaip?

Kalėdų Senis:

- Ant posūkio užsimerk!

*

Vaikai klausia tėvo:

- Ar tiesa, kad Dievas mumis rūpinasi?

- Taip tiesa.

- O ar tiesa, kad mus atnešė gandras?

- Taip.

- O dovanas dalina Kalėdų Senelis?

- Taip.

- Tai kam tada judu su mama reikalingi?

*

Kartą iš zoologijos sodo pabėgo du liūtai. Jau po poros dienų vienas liūtas sugrįžo alkanas ir apšiuręs. Tik po mėnesio antrą liūtą sugavo ir vėl grąžino į narvą. Šis buvo žvalus, nusipenėjęs...

- Kaip tu gyvenai ištisą mėnesį? Kuo maitinaisi? - susidomėjo jo narvo kaimynas.

- Aš patekau į žemės ūkio ministeriją. Kasdien sušveisdavau po vieną tarnautoją ir niekas nepasigesdavo dingusiojo. Tačiau paskutinę mano laisvės dieną aš apsirikęs sudorojau valytoją... Čia ir buvo mano nelaimė.

Pakelkime taures už tai, kad tarnyboje niekas mūsų nesuėstų! Ypač, darbe...

*

Ėjo du asilai ir priėjo du ežerus. Vienas ežeras buvo pripiltas vandenio, o kitas degtinės. Ir pradėjo asilai gerti vandenį...

Tad išgerkime, kad nebūtume asilais.

*

Rašymas - geriausias būdas pasisakyti: kalbi ir niekas tavęs nepertraukia.

*

Suvalkietis užeina į vaistinę:

- Sakykite, ar turite migdomųjų?

- Taip, turime. Dėžutė - 17 eurų.

- Jūs ką? Tiek sumokėjęs tikrai neužmigsiu!

*

Pagyvenusi moteris sako terapeutui:

- Nuostabūs medicinos laimėjimai! Kai buvau jauna, reikėdavo nusirengti, o dabar užtenka parodyti liežuvį.

*

Nebūkite prietaringi, tačiau verta žinoti, jeigu žmona pasitinka šypsodamasi ir kvatoja iš jūsų pokštų - namuose yra svečių ir vakarienė bus soti.

*

Policininkas sustabdo dvi blondines, važiuojančias mieste 100 km/h greičiu:

- Jūs dvigubai viršijote greitį, čia leidžiama važiuoti tik 50 km/h.

- Bet mes juk dvi?

*

Moterys, jei norite didelių akių ir idealios odos, užsimaukite dujokaukę!

*

Pas psichoanalitiką ateina klientas. Atsisėda, sėdi, tyli. Daktaras irgi tyli. Praeina valanda, klientas atsikelia, palieka 50 eurų ir išeina. Kitą dieną vėl ateina, atsisėda ir tyli. Daktaras irgi tyli. Praeina valanda, klientas atsistoja, sumoka 50 eurų ir išeina. Trečią dieną vėl ateina, atsisėda ir tyli. Psichoanalitiko nervai neišlaiko:

- Ar norėtumėte ko nors paklausti?

- Taip. Gal jums reikia padėjėjo?

*

- Tavo galva kaip kompiuteris.

- Protinga?

- Ne, kvadratinė.

*

Gaisras ligoninėje, atvažiavusi ugniagesių komanda tris valandas kovoja su ugnimi, viską užgesina ir ugniagesių viršininkas raportuoja vyriausiajam gydytojui:

- Gaisras užgesintas, bet yra aukų: 10 žmonių. Septynis dar sugebėjome atgaivinti, bet trys žuvo.

Gydytojas išbąla ir nualpsta. Atsigavęs drebančiu balsu klausinėja:

- Vyručiai, kaipgi taip - septynis, jūs gi morgą gesinote!

*

Skambutis į reanimaciją:

- Sakykit, Jonas dar gyvas?

- Dar ne.

*

Parke įsitaisę ant suoliuko tuština butelį keli vyrai. Vienas susirūpinęs sako:

- Žinote, dabar pagal statistiką kas penktas vyras miršta nuo kepenų cirozės. Kitas jį ramina:

- Mums tas negresia - mūsų tik keturi.

*

- Daktare, pagal kokius požymius galima atpažinti sklerozę?

- Aš jums tai vakar pasakojau!

*

Po nesėkmingo egzamino studentas sutinka jį sukirtusį dėstytoją:

- Laba diena, - taria studentas.

- Aš su kvailiais nesisveikinu, - atšauna dėstytojas.

- O aš sveikinuosi, - atkerta studentas.

*

Grįžta žmogus vakare iš medžioklės, ant peties berdanka, rankose didžiulis maišas. Susitinka kaimyną ir kaimynas klausia:

- Ką čia parsineši?

- Va, medžioklėj buvau, ežių prišaudžiau!

- O kam tau tie ežiai???

- Žmonai bus apykaklė, uošvei - paklodė!

*

Traukinio vagone ambasadorius ir vyskupas ginčijasi, kurio rangas aukštesnis. 

- Mane tituluoja „Jūsų prakilnybe", - įrodinėja diplomatas. 

- O į mane kreipiasi „Jūsų šventenybe"! - atkerta vyskupas. 

Kartu su jais vienoje kupė sėdi ir komivojažierius, kuris ir sako: 

- Iš mūsų trijų paties aukščiausio rango esu aš! Kai tik ateinu pas pirkėją, jis sušunka: „Viešpatie! Ir vėl jūs!"

*

Važiuoja sunkvežimis, jį sustabdo kelių policija. Policininkas:

- Klausyk, ar tu kvailas? Trečią kartą tave stabdau ir sakau: tau iš kėbulo kažkas byra!

- Žinai, stabdyk tu mane nors ir aštuntą kartą, bet pasakysiu tą patį:

ŽIEMA! PLIKLEDIS! VAŽINĖJU! BARSTAU!!!

*

Jaunai šeimininkei:

„Prisiminkite, kad nedidelis buteliukas baltos ne tik papuoš stalą, bet ir paslėps jūsų kulinarines klaidas."

*

Sėdi du seni indėnai rezervato pakrantėj ir žiūri kaip žmonės prisirišę prie valčių su vandens slidėm plaukioja. Vienas sako:

- Klausyk, Žvitrioji Akie, kodėl tos kanojos taip greitai lekia?

- Argi nematai, Tylusis Vade, kad jas persekioja tie žmonės su slidėm?...

*

Du vyrai bendrabutyje:

- Žinai, kuo skiriasi užuolaida nuo tualetinio popieriaus?

- Ne.

- AHA, reiškia, tai tu!!!

*

Dega viešbutis. Visi bėgioja, šūkauja:

- Vandens, vandens!

Išlenda iš vieno kambario užgėręs pusplikis naujasis lietuvis:

- O į 315-ą - šampano!