Archyvas :: Albertas Skyrelis: epigramos
Alberto Skyrelio draugiškas šaržas. Piešė žurnalistas Adolfas Uža
Vytautas Žeimantas
Su Alberto Skyrelio kūryba susipažinau, kai besilankant Vilniaus rajone Marijampolyje žinomas Rytų Lietuvos mokytojas Almimantas Masaitis padovanojo man A. Skyrelio knygelę su gerokai intriguojančiu pavadinimu - "Kas kvailesnio?"
Tada ir susidomėjau Albertu Skyreliu. Jis gimė 1936 metias Švenčionių rajone, Puotiškės kaime. Jo jaunystė ten ir brendo. Adutiškyje baigė vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą. 1961 m. pradėjo pedagogo darbą Eitminiškių vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos mokytoju.
Mokytojavo ir kūrė. Netrukus tapo poetu, satyriku, vertėju, pašventusiu savo gyvenimą mokiniams ir kūrybai. Išleido savo kūrybos knygų, buvo jaunų poetų pagalbininkas, vertinantis lietuviško žodžio skambumą. Jo lyrinėje kūryboje subtiliai skamba žodis, paprastumas, meilė gamtai ir žmogui, satyrinėje - atsiskleidžia aštrus protas, aiški pilietinė pozicija, kandus, ironiškas stilius. 1993 metais jis buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą.
"Žmogų per gyvenimą lydi paradoksai. Vienas juos labai jautriai pergyvena: ak, kaip man nesiseka. Kitas ir čia suranda įdomesnį rakursą... Neaplenkė paradoksai ir Alberto Skyrelio. Studijavo lituanistiką, o paskyrė į lenkų mokyklą. Atrodo, netoli nuo Vilniaus, pačiam Europos centre - o tokį kitą užkampį sunkiai surasi. Tačiau darbuojasi ten jau geras puskapis metų, šaknis įleido - kad žmonės ten neužmirštų, jog Lietuvoj gyvena, kad lietuviškai mokėtų bent susikalbėti... Rašė Albertas eiles mokykloje, rašė pedagoginiame institute, rašė Ir savo Eitminiškėse, o tik dvi knygeles per trisdešimt metų išleido. Kaip darbo pelytė - po trupinį, po trupinį. Ir vėl paradoksas - tai jautri lyrika, tai aštri satyra. Na, o kadangi dabar laikai nelabai lyriškai nuteikia, tai ir trečioji knyga -su pipirais... Mėsos kažin ar greit visiems bus sočiai, na bet pipirai visada tiks...- 1993 metai apie Albertą Skyrelį rašė žurnalistas ir poetas Gediminas Astrauskas.
Albertas Skyrelis debiutavo satyrinės poezijos knyga „Velnio tuzinas", išėjusia 1977 metais. Vėliau išleido dar dešimtį lyrinės poezijos, satyrinių eilėraščių, epigramų ir parodijų rinkinių. Jo kūriniai publikuoti satyrinės poezijos antologijoje „Lietuvių epigrama ir parodija" (1988), literatūrinių epigramų rinkinys išleistas rusų kalba. Kartu su LŽS nariu (dabar LŽS Senjorų klubo pirmininko pirmasis pavaduotojas) Alfonsu Kairiu yra sudaręs Rytų Lietuvos mokytojų kūrybos rinktinę „Ties rugsėjo taku".
"Alberto Skyrelio poezija tradicinio eiliavimo, dainiška, joje neretai sunkiai nuspėjama riba tarp lyrizmo, ironijos ir autoironijos, gausu originalios metaforikos", - teigia LŽS Senjorų klubo pirmininkas poetas Ipolitas Skridla.
Albertas Skyrelis, eidamas septyniasdešimt septintuosius metus, išėjo Anapilyn 2012 metų vasario 26 dieną.
Keletą Alberto Skyrelio epigramų siūlau ir mūsų svetainės skaitytojams.
Albertas Skyrelis
SE LA VI
Jau liejo bronzą jo pečiams,
O vis aukščiau dar kėlės.
Kol paliepė kažkas pačiam
Pradėt nuo abėcėlės...
PASTABĖLĖ
Tu plieki iš peties
Kituos brolybės stoką...
Nors sieloje paties
Velniai lambadą šoka.
ŽYGIS
l mūšį narsiai drožiam
Po tautiškom kepurėm.
Turėjo žydai Mozę,
O mes - Terlecką turim!
SFINKSAI
Atsakingi ant kiekvieno kampo -
Nustekentam žmogui nervus tampo.
Atsakingi ant kiekvieno tako...
Tik nė vienas už kiaulystę neatsako.
KIŠLAKIJA
Matom grupę ypatingą:
Bukagalvių chuntą.
O joje - kaip ir pritinka -
Psichochamas siunta.
VALINGAS
Klijavo poemą.
Tik žodžiai nelimpa...
Neleidžia Parnasas -
Pralįs j Olimpą.
KALEIDOSKOPAS
Brangsta kelnės. Ir kefyras brangsta.
Pasitaiko - vaikštai be galvos.
Atsikėlęs rytmetėlj ankstų,
Jau nebepažįsti Lietuvos...
TIKĖJIMAS
Neabejodamas tikiu
Tave vadovą esant tvirtą:
Nuogai išrengęs tris ūkius,
Išrengsi ir ketvirtą.
DEMOKRATIJA
Jei nejaudina rytmečiai šviesūs,
Jei pabodo šienauti ir arti jau, -
Tavęs laukia, rankas ištiesus,
Piniginga šikšnosparnių partija.
NAMŲ VALDŽIA
Seniai į raganą pavirtus,
Praradus viltį, jog pražys,
Ji vyrą mylimą išvirtų,
Deja, vargšelis... ne vėžys.
EPITAFIJA
Už kito litą
Rijo. Lakė.
Anksti nusprogus,
Trūni Blakė.
ISTERIKĄ
Svečią žemę apspjaudęs,
Savą žemę pralakęs,
Vėlei dangui grūmoja
Stalinoidas apakęs.
DISKUSIJŲ VAISIAI
Gaidys diskusijoj įrodė,
Jog galima mylėt kelias...
Ir suka vaikis pentinuotas
Penkioms vištelėms galveles.
ZENITAS
Galva padangėm irias.
Po skrybėle a la...
O buvo geras vyras... -
Tokia dievų valia!
TIK FAKTAS
Gyveno draugiškai abu,
Kol tapo viens kitam tabu.
TOSTAS
Už tai, kad žemė šypsniais puoštus,
Kad šventės baigtųsi gerai,
Ir už sveikatą tavo uošvės,
Kuri gyventų... atskirai.
AD ASTRA
Praradęs sąžinę ir protą,
Jis plečia giminę kvailių.
Ir per idėją šią kuprotą
Svajoja tapt genialiu.
Prenumeruoti komentarus: El. paštu RSS
Vytautas
2017-09-15 09:01
Neblogai
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Komentarai (1)