Archyvas :: Albertas Skyrelis: Lietuviški rubajai
Albertas Skyrelis
Vytautas Žeimantas
Su Alberto Skyrelio kūryba susipažinau, kai besilankant Vilniaus rajone Marijampolyje žinomas Rytų Lietuvos mokytojas Almimantas Masaitis padovanojo man A. Skyrelio knygelę su gerokai intriguojančiu pavadinimu - "Kas kvailesnis?"
Tada ir susidomėjau Albertu Skyreliu. Jis gimė 1936 metias Švenčionių rajone, Puotiškės kaime. Jo jaunystė ten ir brendo. Adutiškyje baigė vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą. 1961 m. pradėjo pedagogo darbą Eitminiškių vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos mokytoju.
Mokytojavo ir kūrė. Netrukus tapo poetu, satyriku, vertėju, pašventusiu savo gyvenimą mokiniams ir kūrybai. Išleido per dešimt savo kūrybos knygų, buvo jaunų poetų pagalbininkas, vertinantis lietuviško žodžio skambumą. Jo lyrinėje kūryboje subtiliai skamba žodis, paprastumas, meilė gamtai ir žmogui, satyrinėje - atsiskleidžia aštrus protas, aiški pilietinė pozicija, kandus, ironiškas stilius. Keletą jo "Lietuviškų rubajų" siūlau ir mūsų svetainės skaitytojams.
Albertas Skyrelis
LIETUVIŠKI RUBAJAI
I
Žinau, gyvuoji pagiry,
Žinau, mažiau nūnai geri...
Bedievis perkasi rožančių,
O ekspijokas - M. Valančių.
II
Pas mus tų partijų priviso!
Nežino nieks, kiek jų iš viso.
Jos tarp savęs kovoja, pešas
Ir tautą erzina lyg šašas.
III
Bastaus po miesto skruzdėlyną,
Prakiuręs batas koją trina.
Skurdu veidų, kad juos kur plynės!
Drūti sprandai. Ant jų - sėdynės...
IV
Visi laisvi - ar liberalūs:
Pirštu jau daug kas nosj valos.
Ir nežiūrėkime siaurai -
Nors negražu, bet jiems - gerai.
V
Padirbti pinigus. Ar vaiką.
Naudinga, sako. Netgi sveika.
O širdį man ir vėl susopo -
Nebėr kuo kelnes užsilopo...
VI
Gariūnai skamba, klega, tviska,
Čionai parduoda, perka viską.
Greta Dievulio vaipos seksas...
Apsilankyki!. Gal ir seksis.
VII
Danguj ramiai avytės ganos,
O tarp žmonelių - balaganas.
Čia lūžta ietys, plyšta širdys,
Apokalipsės žingsniai girdis.
VIII
Kanopų ir snukių nė kiek nenuplovę,
Vėl grūdas peniukšliai prie valdiško lovio,
Nes žino, jog laiko mažai jiems beduota,-
Kažkas panašaus j numirėlių puotą.
IX
Tave myluoja, kerpa, skuta
Tlk už žaliuosius, tik už valiutą.
Jei tu nevykęs, doras ir lėtas -
Taip ir nukeipsi nepamylėtas.
X
Pasaulis skaldos. Integruoja.
Tas gaudo vėžj. Kitas - kuoją.
Vieniems kas rytą - svieste blynas,
Kitiems putra ir kiauras klynas.
XI
Tu kupina svaigių kerų
Būry gerbėjų įkyrių.
O man belieka mini plotas
Ir priedo dar - šunų aplotas.
XII
Karščiuojies, brolau. Vis skubini žirgą.
O Saulė juk šviečia. Ir žvaigždės dar mirga.
Ramiai pamąstyk, atsigulęs pavėsy -
Ir karstui atpigus... numirti galėsi.
XIII
Kol šypsos gražuolės. Kol sklidinos taurės,
Nebūkim pikti ar pamėkliškai niaurūs.
Kol gausūs mesijai ir guodžia, ir žada,-
Pažaiskim toliau šį būties maskaradą.
XIV
Išėję j naują, nežinomą krantą,
Lietuvis lietuvio jau nebesupranta.
Tas šaukė užkimęs, o kitas - tylėjo,
Tikriausiai prireiks iš... Zimbabvės vertėjo.
XV
Kai gauni j snukį. Neaišku už ką,
Ar mauniesi kelnes skubesne tvarka,
Tau darosi aišku (ar bent panašu) -
Gyvenam šaly netikrų pranašų.
XVI
A la berniukai, a la mergaitės
Siaubingai laka, nešvankiai keikias.
Didieji vagia, mažiem neduoda.
Kūrėjai gimdo humorą juodą.
XVII
Toj mugėj tuštybių - veikla pagal raštą:
Pilvažmogiai kojom balsuoja ir mąsto.
Ten rausvas karalius su mėlyna nosim.
Kas tinka raguotiem - vien ten sužinosim.
XVIII
Buities marmalynėj triukšmingo absurdo
Jau protai atbuko, jau ausys apkurto.
Ir kartais atrodo - gyvenam ne sau,
Ir traukia kažkas j... Gvinėją Bisau.
XIX
Valdžia po valdžios - kas kartą nauja.
Grupuojasi vėl chunveibinų gauja.
Pažįstamas braižas - netikras, kraupus,
Tad kelias jų aiškus - pirmyn į... kapus.
XX
Kiekvienas patrakusiai skuba, -
Vis keičiam ir spalvą, ir rūbą.
Kai kas jau alsuoja vos vos...
Kas liks iš gimtos Lietuvos ?
Prenumeruoti komentarus: El. paštu RSS
Vladas
2016-09-25 10:21
Tai kas liks iš gimtos Lietuvos?
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Komentarai (1)