Archyvas :: Petras Pūkelis: Plunksnos broliai: veidai
Žurnalistas Jonas Šimkus
Petras Pūkelis
PLUNKSNOS BROLIAI: VEIDAI
Imkim brolį gan iš arti,
kad būtų ko nusitverti.
Bet kai vardu mini žmogų,
baisiai daros nepatogu.
Žmogus toks jau, sutvėrimas,
kad dažniausiai pykti ima.
Ir todėl vardais minėti
beveik nėra ko pradėti.
O veidai! Veidai kas kita.
Nieko čia nepasakyta.
Žiūri į eilę kolegų,
o veidai pro šalį bėga.
Du kolegos žurnalistai
latvius gan gerai pažįsta.
Abu jiedu nuolat kosi:
„Pažiūrėkit, kaip latviuose..."
Jiedu Pabaltijos krante
pirmi ėmė kurt antantę.
Viens jų karštas, gana kietas.
Kits flegmatikas ir lėtas.
Užuleiskim biskį vietos
tiems, kas lankėsi Sovietuos.
Vežė, valgydino dykai
ir negrįžo bolševikais.
Viens jų vidutinio ūgio.
Kitas taip, kaip pusė kūgio.
Trečias turi smarkų šuolį
ir taip toliau, ir taip toliau.
Vienas Švedijoj buvojęs,
kitas Volgoj plovęs kojas.
Vienas Vilnių nuolat mini.
O kitas - spiritus vini.
Mintys, ūgiai nevienodi.
Bet visi vienaip parodė.
Gal todėl, kad šitie žmonės
vyko tam pačiam vagone.
Yr kolega, kurs po svietą
bėgo taip, kaip žyds be vietos.
Bet yra tokių kolegų,
kurie karčiamon tebėga.
Taigi plunksnos brolių rūmuos
begalinis įvairumas.
Ir labai būtų nejauku,
jei visi būt vieno plauko.
1934 metai, Kaunas
Prenumeruoti komentarus: El. paštu RSS
Antanas
2015-08-28 09:10
Pasirodo, prieš karą žurnalistai įdomiai gyveno.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Komentarai (1)