2021 m. sausio 22 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Radijas

*print*

Archyvas :: Atsisveikinęs su radijo klausytojais Juozas Šalkauskas pirmiausia žada išsimiegoti

2014-05-01
 
Juozas Šalkauskas

Juozas Šalkauskas

 

„Mano darbo diena prasideda kitiems dar neatsigulus - 3-4 valandą ryto", - ne kartą yra prasitaręs radijo diktorius, radijo laikraščių apžvalgų vedėjas Juozas Šalkauskas.

Šiandieną (balandžio 30 d. - red.) tiesioginiame eteryje jis netikėtai atsisveikino su radijo klausytojais ir su pačiu Lietuvos radiju, kuriam atidavė daugiau nei 40 metų.

„Pagaliau išsimiegosiu, pažvejosiu, pagrybausiu, pailsėsiu. Kiti žmonės apie tai tik ir svajoja", - vardijo malonius užsiėmimus, kuriems atsiduoti trukdė tiesioginiai svarbūs, atsakingi darbai.

1970-aisiais laimėjęs radijo diktorių atranką ir priimtas dirbti į Lietuvos radiją, J. Šalkauskas patyrė tikrų tikriausią cenzūrą - tinkamumą šioms pareigoms saugumiečiai tikrino nepatingėję nuvažiuoti net į buvusią jo mokyklą Joniškyje.

Darbavosi ir Lietuvos televizijoje. Kartu su kolege Regina Jokubauskaite kelis metus vedė laidą „Jaunimo studija". Už nuopelnus Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui 2001 metais apdovanotas „Olimpine žvaigžde".

Prieš kelis metus Lietuvos televizijos laidoje „Autografas" J. Šalkauskas prisipažino - 1991 metais, po Sausio 13-osios, sulaukė okupantų grasinimų. Jie ėmė skambinti į namus, reikalauti, kad jis eitų dirbti į vadinamąją „kasperviziją". Su kolegomis persikraustę dirbti į Lietuvos aklųjų biblioteką, užsiaugino barzdas ir pažadėjo jų nesiskusti tol, kol televizija ir radijas nebus laisvi. Tačiau juos atgavus apsauga barzdoto J. Šalkausko nenorėjo įleisti į darbą. Tai padarė tik išgirdusi jo balsą.

Daugybę metų Lietuvos radijo diktoriumi, mažesnių ir didesnių renginių vedėju dirbęs J. Šalkauskas neslepia - žmonės jį įsiminė. Sodrus, žemas J. Šalkausko balsas seniai tapo jo vizitine kortele. „Žmonės mane pažįsta ne iš veido, o iš balso ", - šypsojosi savo balsą savo darbo priemone vadinantis vyras.

Taigi be darbų neliks. Ir toliau garsins knygas akliesiems, jau ruošiasi kitą savaitgalį Kauno sporto halėje vyksiančiam jubiliejiniam sportinių šokių konkursui „Gintarinė pora" . „Tris dienas šoksiu. „Gintarinei porai" - 50 metų", - prisiminė ir kitiems priminė ypatingą sukaktį.

„Ateinantį sekmadienį važiuoja į Uteną - Ugniagesių gelbėtojų 90-metis. Ten dalyvaus ir Lietuvos prezidentė, pabendrausime... Man veiklos užtenka. Ir iki šiol užteko. Tik dabar viską darysiu išsimiegojęs", - juokavo J. Šalkauskas, iki šiol daugybę metų keldavęsis panakčiais.

Daug metų J. Šalkauskas puoselėjo tradiciją - prieš Kalėdas eidavo atostogų ir dirbdavo Kalėdų seneliu. Daugiau nei 40-mt metų jis yra ir Lietuvos sportinių šokių federacijos balsas - veda sportinių šokių konkursus ir renginius. „Vedžiau konkursus, kai dar šoko Jūratė ir Česlovas Norvaišos, Dalia ir Vidas Kamaičiai. Kai šoko treneriai Visockai, jų dukra Eglė...", - prasitarė.

Ar pats šoka, ar moka? „Kažkada, praėjusiame šimtmetyje atvažiavęs į Vilnių studijuoti, tuometiniuose profsąjungų rūmuose lankiau sportinių šokių kursus, išmokau šokių pagrindų, spėjau pajusti šokių dvasią ir ji manęs nepaleidžia", - prisipažino ilgametis sportinių šokių konkursų vedėjas J.Šalkauskas.

Renginio vedimas, pasak jo - ne vien šokėjų porų pavardžių perskaitymas ir pakvietimas į aikštelę. Turiu sužiūrėti, ar visos poros atvyko, ar visos šoka savo grupėse, žinoti pasaulio ir Lietuvos sportinių šokių federacijos nuostatus ir reikalavimus. Kurios grupės šokėjoms galima puoštis, dažytis, kurioje dar negalima, ir ar visi to paiso. Techniniai vertintojai ir vyriausieji varžybų vertintojai panašių pažeidimų pro akis nepraleidžia ir smarkiai muša balus", - šokėjų elgesio ant parketo subtilumus vardijo J. Šalkauskas.

Pats J. Šalkauskas teisėjus supranta iš kelių žodžių ir jų pastabas stengiasi pasakyti taip, kad jas teisingai suprastų ir treneriai, ir šokėjai. Kaip galima merginoms drausti puoštis? Tai neįmanoma! „Įmanoma. Yra tam tikros šokių, aprangos taisyklės, kurių svarstyti neverta ir aš nesvarstau - aš turiu vadovauti", - neleido abejoti. Vadinasi, jeigu J. Šalkauskas vadovauja konkursui, tvarka bus? „Panašiai. Daug kas sako: ne tas balsas, varžybos - ne tos", - prisiminė ne kartą girdėjęs panašias kalbas.

„Visada sakau - jeigu dirbi darbą, turi daryti jį profesionaliai. Neturi drebėti nei balsas, nei širdis. Turi jausti publiką, šokėjus, teisėjus. Ir darbą turi padaryti tiktai gerai. Jeigu negali padaryti gerai, nedaryk visai", - savo gyvenimišką nusiteikimą dėstė J. Šalkauskas.

Iš Alfa.lt

 

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-05-01 09:14
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media