Televizija (75 proc.) yra pagrindinis ES piliečių, ypač atstovaujančiųjų vyresniajai kartai, žinių šaltinis, rodo naujausios „Eurobarometro" apklausos duomenys.

Apklausoje pateikiama išsami apžvalga apie žiniasklaidos naudojimo įpročius, pasitikėjimą įvairiais žiniasklaidos šaltiniais ir požiūrį į dezinformacijos keliamą grėsmę. Labiausiai ES piliečius domina nacionalinės politikos temos (50 proc. respondentų), tačiau nuo jų nedaug atsilieka Europos ir tarptautiniai reikalai (46 proc.) ir vietinės žinios (47 proc.).

72 proc. respondentų teigė spaudoje, internete, per televiziją ar radiją neseniai ką nors skaitę, matę ar girdėję apie ES. 57 proc. neseniai ką nors skaitė, matė ar girdėjo apie Europos Parlamentą (EP). Žinias ES klausimais prisimena nuo 57 proc. piliečių Prancūzijoje iki 90 proc. Rumunijoje, o žinias EP klausimais - nuo 39 proc. Prancūzijoje iki 85 proc. Maltoje.

75 proc. ES respondentų teigė daugiausia žiūrintys televiziją. Šis informacijos šaltinis ypač populiarus tarp vyresnių piliečių (daugiau nei 55 m.). Antri pagal populiarumą yra naujienų portalai (43 proc.), trečias - radijas (39 proc.), o ketvirti - socialiniai tinklai bei tinklaraščiai (26 proc.). Penktą vietą užima spauda - vienas iš penkių respondentų (21 proc.) laikraščius ar žurnalus mini kaip pagrindinį naujienų šaltinį. Jaunieji respondentai yra labiau linkę naujienas sekti socialinės žiniasklaidos platformose ir tinklaraščiuose - jomis naudojasi 46 proc. asmenų 15-24 metų amžiaus grupėje, palyginti su 15 proc. asmenų nuo 55 metų amžiaus grupėje.

88 proc. apklausos respondentų dalį naujienų sužino internetu per išmanųjį telefoną, paprastą ar knyginį kompiuterį. 43 proc. respondentų naujienų internete ieško naršydami naujienų svetainėse (pvz., laikraščio interneto svetainėje), o 31 proc. skaito jų socialiniuose tinkluose pasirodančius straipsnius ar skelbimus. Socialiniuose tinkluose naujienas sužino daugiausia jaunimas (43 proc. 15-24 metų amžiaus grupės respondentų, palyginti su 24 proc. 55 metų amžiaus ir vyresnių respondentų).

Už internetu gaunamas naujienas moka dar palyginti nedaug piliečių: 70 proc. naujienas internete sužinančių respondentų teigė naudojantys tik nemokamą naujienų turinį ar nemokamas naujienų teikimo internetu paslaugas.

Tradiciniais transliuotojais ir spauda, įskaitant jų internetinį turinį, ES gyventojai pasitiki labiau negu internetiniais naujienų portalais ir socialinės žiniasklaidos kanalais. 49 proc. respondentų tikisi, kad visuomeninė televizija ir radijas jiems teikia teisingas naujienas tiek per jų pagrindinius kanalus, tiek internetu. 39 proc. respondentų nurodė, kad antras patikimiausias šaltinis yra spauda. Kita vertus, privačią televiziją ir radiją kaip patikimą žiniasklaidos šaltinį nurodo 27 proc. respondentų. Tik Lenkijoje privati televizija ir radijas laikomi patikimiausiu naujienų šaltiniu. Dar radikalesnis požiūris į tradicinius naujienų šaltinius atsiskleidžia Vengrijoje, kur respondentai teigia, kad socialinėje erdvėje sekamus žmones, grupes ar draugus laiko patikimiausiais savo naujienų šaltiniais.

Pasitikėjimo svarba išryškėja ir respondentams atsakant į klausimą, kas paskatintų juos internete perskaityti naujienų straipsnį. 54 proc. respondentų teigia, kad perskaityti straipsnį paskatina juos sudominusios antraštės, 37 proc. jų teigia, kad svarbu, ar jie pasitiki tą straipsnį skelbiančiu kanalu.

Daugiau kaip ketvirtadalis respondentų (28 proc.) mano, kad per pastarąsias septynias dienas jie labai dažnai ar dažnai susidurdavo su dezinformacija ar melagienomis. Daugiausia tokių atsakymų gauta iš respondentų Bulgarijoje: 55 proc. jų teigė su jomis susidūrę dažnai ar labai dažnai. Tuo tarpu Nyderlanduose taip teigusių respondentų buvo mažiausia (3 proc. atsakė „labai dažnai", o 9 proc. - „dažnai").

Daugelis respondentų pasitiki savo gebėjimais atpažinti dezinformaciją ir melagienas: 12 proc. jaučiasi labai pasitikintys, o 52 proc. - gana pasitikintys. Pasitikėjimas savo gebėjimais atskirti tikras naujienas nuo melagienų mažėja su amžiumi, ir išauga didėjant išsilavinimo lygiui.

Bendrovė „Ipsos European Public Affairs" kiekvienoje iš 27 ES valstybių apklausė į reprezentatyviają imtį atrinktus ES piliečius, kurių amžius - 15 metų ar daugiau. Nuo 2022 m. balandžio 26 d. iki gegužės 11 d. iš viso buvo apklausti 52 347 asmenys. Apklausos vyko internetu (CAWI), naudojant „Ipsos" internetinius panelinius tyrimus ir jų partnerių tinklą. ES rezultatai apskaičiuoti atsižvelgiant į kiekvienos apklausoje dalyvavusios šalies gyventojų skaičių.

Rubrika "Savaitės tema" yra SRTRF projekto dalis.