Sukaktys, jubiliejai

Žinomam žurnalistai, ilgamečiui laikraščio „XXI amžius" darbuotojui, redaktoriui Romui Bacevičiui šiemet, birželio 7 dieną sukanka 60 metų. Nuoširdžiai sveikiname kolegą Romą su gražia sukaktimi.

Romas Bacevičius gimė Plokščiuose, jaukiame miestelyje prie Nemuno, palikusiame jam neišdildomą įspūdį.

„Visą vaikystę ir jaunystę iki pat vidurinės mokyklos baigimo praleidau Plokščiuose, - sako R. Bacevičius. -. Kalbėdamas apie aplinką, kurioje augau, turėčiau paminėti ir kalnus kalnelius, miškelius, šlaitus, rėvas ir, aišku, Nemuną... Kiek čia išvaikščiota, laipiota, bėgiota, paukščių čiulbėjimo girdėta, kartais uogauta, grybauta. O pavasariais, kai sužaliuodavo medžių lapai, sužydėdavo žibutės, plukės - koks spalvų margumynas! Aš maniau, kad vieta, kurioje esi gimęs ir augęs, kur tu vėliau begyventum, yra pasaulio centras. Gal per mažai gražių vietų esu aplankęs, bet man, parvykus į tėviškę, Plokščiai tokie atrodo. Čia geriausiai jaučiuosi, kur begyvenčiau, čia mano namai. O kai Plokščiuose būna svarbesnės šventės ar Porciunkulės atlaidai, visada stengiuosi parvažiuoti ir juose sudalyvauti, su senais draugais pasimatyti".

Geru žodžiu R. Bacevičius prisimena ir savo mokytojus bei mokslus Plokščių vidurinėje mokykloje, kuri prieš pat einant į pirmąją klasę, 1969 metų pradžioje, sudegė. Jam įsiminė, kaip besimokant antroje klasėje, jau pavasarį, vyko naujos mūrinės mokyklos atidarymo šventė, kai jis kartu su kitais klasės draugais šoko, o juos filmavo televizija. O šokti išmokė mokytoja Genovaitė Murauskaitė-Jurgaitienė. Įsiminė ir turistines keliones, jas mokiniams rengiantys mokytojai Vidmantas Ambrasas ir Petras Deltuva. Patikdavo dalyvauti kasmet gegužės pabaigoje vykstančiose mokyklos sporto šventėse, kurias rengė mokytojai Antanas Barancovas, Viktoras Vilčinskas ir Elena Januškevičienė.

„Mokykloje išmokau fotografijos paslapčių. Geografijos mokytojas Petras Deltuva vesdavo fotografijos būrelį, supažindino, kas tai yra fotografija. Tada nusipirkau pirmąjį fotoaparatą „Čaika", - prisimena R. Bacevičius. - Geru žodžiu norėtųsi paminėti ir pirmos klasės mokytoją Ireną Duobienę, fiziką Antaną Burkšaitį, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojus Genovaitę Murauskaitę-Jurgaitienę ir Joną Augustaitį, kitus".

Mokykloje prasidėjo ir R. Bacevičiaus kelias į žurnalistiką.

„Bendravimas su spauda prasidėjo nuo „Draugo", kuriame kartą per mėnesį išeidavo puslapis mokiniams „Draugužis". Būdamas 6 klasėje ryžausi ir aš ten parašyti - papasakojau, kaip mes, mokiniai, žiemą ėjome į mišką lesinti paukštelių ir šerti žvėrelių. „Draugas" žinutę išspausdino. Džiaugiausi. Paskui vis rasdavau apie ką į „Draugą" parašyti", - sako R. Bacevičius. - „Draugo" redakcija vis kviesdavo neetatinius korespondentus į susitikimus su kuo nors iš žymesnių rajono ar atvykusių iš toliau žmonių, o ir redakcijos žurnalistai supažindindavo su savo virtuve, pakalbėdavo apie rašymo kokybę. Prisimenu, kad net davė rašinius redaguoti, paskui vertino ir pasakė, kurie geriausiai suredagavome. Mums vadovavo laiškų skyriaus vedėja Joana Aleksiukienė. Susipažinome su redakcijos žurnalistais, patiko žemės ūkio skyriaus vedėjas Benjaminas Bagdzevičius, korespondentas Algimantas Krapavickas. Nors aš buvau dar mokinys, bet net redaktorius Gintautas Judickas neatrodė išdidus, nerodė savo viršenybės. Pamačiau, kad tie žurnalistai visai normalūs žmonės. Tada pamažu ėmiau galvoti apie tai, kad ir aš norėčiau su jais".

1986 metais Vilniuje sėkmingai baigęs universitetines studijas, R. Bacevičius visą gyvenimą paskyrė žurnalistikai. Trumpai padirbus Vilkaviškio rajono laikraštyje „Pergalė", savo likimą paskyrė Kaunui. Dirbo laikraščiuose „Banga", „Kauno aidas", „Atletas", „Vakarinis Kaunas", „Kauno kraštas", „Mano verslas", tačiau daugiausia metų paskyrė krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraščiui „XXI amžius", kuriame teko būti atsakinguoju sekretoriumi, redaktoriaus pavaduotoju, o nuo 2014 metų ir redaktoriumi. Nuo 2015 metų redaguoja ir leidinį „Katalikas".

„Taip jau atsitiko, kad daugiau kaip 20 metų praleidau „XXI amžiuje". Gal pernelyg ilgai? Bet kai geri žmonės pasako, kad šventą darbą atliekame, kad jie negali be „XXI amžiaus", tarsi ramiau pasidaro ir, pamiršęs visas problemas, ari tą pačią vagą toliau, - sako R. Bacevičius. - O radau čia daug tokių pat misionierių, skleidžiančių geras žinias, pasakojančių apie puikius žmones, rašančių apie svarbius darbus ir renginius. Jei už tokį darbą autorius negauna honoraro, bet džiaugiasi mums padėjęs, tas jau yra misionierius. Kitos redakcijos, ko gero, tokių talkininkų neturi. Tik dirbdamas „XXI amžiuje" susipažinau su daugybe kunigų, nemažai jų tapo mano interviu pašnekovais, o kai kurie net draugais. Negaliu čia nepaminėti ir Plokščiuose dirbusių kunigų Juozą Adomaitį, Juozą Frainą ir Antaną Urbanavičių, kurių dėmesys mane lydėjo nuo pat vaikystės".

Kaupiantys žurnalistinei patirčiai atsirado ir pirmosios knygos. R. Bacevičius Išleido biografinių apybraižų knygas „Nuo Kazliškių iki Kalifornijos" (2008), „Žvilgsnis į praeitį" (2010), „Tarp gyvenimo akistatų" (2016). Kartu su P. Katinaite parengė Petro Katino knygą „Ilgas bus mūsų kelias..." (2010). Tapo tęstinių leidinių „Šakių kalendorius" ir „Novužės krašto vaikai" bendraautorius.

Palinkėkime R. Bacevičiui ir ateityje kūrybinės sėkmės.