102 kaklaraiščiai gimnazijai

Iš asmeninio autoriaus archyvo
Kolekcininkas. Kūrėjas. Žurnalistas. Fotografas.
Lietuvos radijo diktorius. Renginių vedėjas.
Galėčiau vardyti ilgai, kalbėdamas apie Juozą Šalkauską.
Šiandien Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos kolekcininkų erdvėje Juozas pristatė kaklaraiščių kolekcijos parodą „102 kaklaraiščiai gimnazijai", juk visai netrukus švęsime 102-ąjį gimtadienį.
Kalbėjomės apie kaklaraiščių istoriją.
Apie žmones.
Apie laiką, kuris palieka pėdsakus net audinyje.
Apie istorijos vingius ir įvykius, įsiūtus į spalvas, raštus, mazgus.
Juozas skaitė eiles apie Lietuvą.
Ir tada prabilo tas balsas, kurį daugelis mename nuo vaikystės.
Lyg šiurpuliukai per sielą. Lėtai. Tikrai. Iki pat vidaus.
Didelė emocija.
Reikalinga emocija.
Pati svarbiausia.
Šį vakarą mūsų bendraminčių ratas dar truputį prasiplėtė - prie mūsų tyliai prisijungė vilnietis Kazimieras Matačiūnas.
Be iškilmių. Be kalbų. Kažkaip šeimyniškai, tiesiog atrodė, kad taip ir turi būti... O gal jau ir turėjo būti, seniai seniai...
Ilgai kalbėjomės, kol gimnazijoje užgeso beveik visos šviesos.
Ir net tuomet nesinorėjo išeiti. Norėjosi dar. Ir dar.
Gal šį vakarą šimtas du kaklaraiščiai net nebuvo svarbiausi.
Svarbiausias buvo Žmogus.
Kalbantis Žmogus.
Juozas Šalkauskas.
Tekstą socialiniame tinkle „Facebook“ išplatino Kolekcininkų klubas „Kaišedarai".
Prenumeruoti komentarus: El. paštu RSS

STANISLOVAS
2026-01-22 14:05

JUOZĄ ŠALKAUSKĄ pirmiausiai išgirdau per LIETUVOS RADIJĄ, skaitantį spaudos apžvalgas ir kiekvieną rytą jų laukdavau. Gaila dabar tokių laidų nebėra, nebegirdžiu ir tokių unikalių diktorių. Vėliau, kai prieš daugelį metų susipažinau su Juozu, tai labiausiai nustebau, kad toks visoje Lietuvoje garsėjantis žmogus toks paprastas, kad taip lengva su juo bendrauti, tarsi jau būtume seni pažįstami, nors jis jau garsėjo ne tik savo unikaliu balsu, bet ir kaip unikalus diktorius, žurnalistas fotografas, unikalus kolekcionierius ir net unikalus Kalėdų senelis. Bet svarbiausia , ypač šiomis dienomis, , kad jis yra nuoširdus pagalbininkas, kai tik prireikia ir niekad nereikalauja atsilyginimo, neužsimena apie tai.Regis kiekvienas apie tai turėtų suprasti pats. Nepaprastai miela, kai tokį bičiulį turi savo gerų žmonių rate. Ne tik talentas, bet ir ŽMOGAUS ŠIRDIES GERUMAS NEĮKAINOJAMA VERTYBĖ ...
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus






.jpg)





Komentarai (1)