Žurnalistikos istorija

Julius Būtėnas

Tautininkų „Vairo" žurnalas siejasi su žurnalu, kuris tuo pačiu pavadinimu ėjo 1914-1915 metais. Po Pirmojo pasaulinio karo jis buvo leidžiamas su pertraukomis, ištisiau ėjo 1929-1940 m. Tad apie šį pastarąjį „Vairą" ir pakalbėsime, prisiminsime jo redaktorius ir vieną kitą artimesnį bendradarbį.

Su „Vairo" žurnalu labiausiai susijusi prof. Izidoriaus Tamošaičio pavardė, bet apie jį pakalbėsime toliau. Pirmasis oficialusis „Vairo" redaktorius buvo Jonas Lapėnas (1891-1937), kilęs iš Dagilinės kaimo, dabartinio Pasvalio rajono. Mažamokslis prekybininkas iškilo į žymius tautininkų veikėjus. Po Pirmojo pasaulinio karo atsidūrė Dauguose ir vadovavo vietiniam kooperatyvui. Čia tada klebonavo kun. Vladas Mironas. Šis ir ėmėsi jį globoti. Bet ir šiaip kooperatininkų sluoksniuose, matyt, J. Lapėnas gerai buvo užsirekomendavęs, nes 1926 metais buvo paskirtas „Maisto" bendrovės direktoriumi. Vėliau iškilo į vyriausiuosius direktorius, tapo ūkinių organizacijų veikėju: „Lietūkio", draudimo sąjungos „Kooperacija", „Lietuvos muilo" pirmininku, Kooperacijos banko tarybos pirmininku. 1928 metais kartu su kitais įsteigė tautininkų akcinę bendrovę „Pažanga".

J. Lapėnas nuo 1925 metų pradėjo kilti tautininkų partijos hierarchijos laiptais: čia jis dar Kauno tautininkų skyriaus sekretorius, o po kelerių metų - jau visos sąjungos pirmininkas. Kęstučio gatvėje išaugo didžiulis mūras, kuriame buvo įrengti brangiausi Kaune butai. J. Lapėnas buvo išrinktas studentų korporacijos „Lietuva" šefu. Ilgainiui jis tapo stambiu kapitalistu. Bet staiga atsiskleidė aferos: „Maisto" vyriausiasis direktorius J. Lapėnas už suktybes Šiaulių apygardos teismo nubaudžiamas 8 metus sunkiųjų darbų kalėjimo. Apeliaciniai rūmai išteisino. Bet visuomenėje J.Lapėno reputacija visiškai sugadinta.

Buvęs Daugų kooperatyvėlio vedėjas 1933 metais tapo Ekonominių studijų draugijos pirmininku. Jis ir „Vairo" redaktorius, bet iš tikrųjų jo neredagavo, tik pasirašinėjo redaktoriumi. Tais laikais daugelio laikraščių atsakingieji redaktoriai buvo tik priedanga.

Užtat dabar pakalbėsime apie tikrąjį „Vairo" redaktorių, tikrą jo vairuotoją Izidorių Tamošaitį (1889-1943), kilusį iš Antkalniškių, Jurbarko rajono. 1912 m. baigė Kauno kunigų seminariją, o 1915 m. - Peterburgo dvasinę akademiją. Paskui kelerius metus studijavo filosofiją Šveicarijoje, Fribūro universitete, už disertaciją apie V. Solovjovo pažinimo teoriją įgijo filosofijos daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą, I. Tamošaitis dėstė filosofiją Kauno kunigų seminarijoje, paskui buvo pakviestas j universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Čia jis vadovavo Filosofijos katedrai ir dėstė visiems humanitarams privalomus filosofijos įvado bei psichologijos kursus.

Savo paskaitose ir straipsniuose I. Tamošaitis mėgo įrodinėti metafizikos ir viduramžių atgimimą, liberalizmo ir demokratijos smukimą, , autoritarinių režimų kilimą.

I. Tamošaitis redagavo tęstinį leidinį „Eranus" universiteto mokslinių darbų sistemoje. Tautininkams siekiant sustiprinti savo ideologines pozicijas, jisai drauge su kitais 1933 m. organizavo Socialinių ir politinių mokslų institutą, buvo jo pirmininkas. Įkūrus propagandos įstaigą Visuomeninio darbo vadybą, jos viršininku tapo I. Tamošaitis.

Ankstesniuose tautininkų periodiniuose leidiniuose ir „Vaire" I. Tamošaitis pasirašinėjo ne tik pavarde, bet ir I. Didžiulio slapyvardžiu.

Po dr. J. Purickio mirties I. Tamošaitis keletą metų paeiliui buvo renkamas Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos pirmininku. Žurnalistų organizacija Giruliuose buvo pasistatydinusi poilsio namus, apskritai ėmė rūpintis savo narių šalpa, materialine pagalba, todėl buvo naudinga turėti valdžioje įtakingą pirmininką. Teko girdėti, jog, I. Tamošaičiui atsidūrus Sibire, karo metu buvę į jį kreiptasi, kad pakalbėtų per tarybinį radiją į vokiečių okupuotą Lietuvą, pasmerktų užpuolikus, bet jis griežtai atsisakęs tai daryti.

1940 m. vėl buvo grąžintas senasis „Vairo" formatas ir periodiškumas. Vyriausiuoju redaktoriumi buvo paskirtas Kazys Dausa (g. 1907 m.). Kilęs jisai iš Karčiškės-Kazimieravo kaimo, Utenos rajono. Mokėsi Utenos progimnazijoje vienoje klasėje su T. Tilvyčiu. 1925 m. baigė Panevėžio gimnaziją. Kiek pamokytojavęs pradžios mokykloje, įstojo į Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Studijavo filosofiją, rengėsi pavaduoti prof. I. Tamošaitį. Gavęs diplomą, lankė užsienio universitetus. Buvo paskirtas asistentu į Pedagogikos katedrą, vadovaujamą prof. J.Vabalo-Gudaičio, nes Filosofijos katedra neturėjo atliekame etato.

Būti „Vairo" vyriausiuoju redaktoriumi K. Dausai teko neilgai - tik pusmetį, iki 1940 m. birželio, o 1941 m. jis buvo išgabentas į Sibirą. Iš tremties Dausa grįžo po Stalino mirties. Vilniuje vidurinėje muzikos mokykloje dėstė vokiečių kalbą.

Be to „Vaire" bendradarbiavo daugumas „Lietuvos aido" bendradarbių.

(iš Juliaus Butėno knygos "Lietuvos žurnalistai", "Žurnalistika", Vilnius, 1991 metai)

Žurnalas "Vairas"

"Vairas" - literatūros, dailės, mokslo, visuomenės ir politikos laikraštis, iliustruotas žurnalas, leistas 1914-1915 m. Vilniuje, 1923-1924 m., 1929-1940 m. Kaune.

Leido Martynas Yčas, Antanas Smetona, „Rašto" ir „Pažangos" bendrovės.

1924 m. vasario 25 d. karo komendanto nutarimu sustabdžius žurnalo leidimą, išleisti vienkarčiai leidiniai „Irklas", „Skeveldrų rinkinys", „Tautos vairas". Išleido priedus „Švietimo ministerijos žinios" (1931-1933 m., redaktorius Liudas Gira), „Vairo Naujiems metams dovana".

"Vairas" - tautininkų leidinys svarstęs teorinius filosofijos, mokslo, kultūros, literatūros ir kitus klausimus, nagrinėjęs Lietuvos politinio, ekonominio, socialinio gyvenimo problemas, spausdinęs lietuvių ir užsienio rašytojų kūrinius.

 Žurnalo redaktoriais buvo Antanas Smetona (1914-1915 m. ir 1923-1924 m.), vėliau - Domas Cesevičius, Bronius Dirmeikis, Vladas Nausėdas. Izidorius Tamošaitis (1929-1938 m.), Stasys Leskaitis-Ivošiškis (1938 m.) ir Kazys Dausa (1939-1940 m.).

Žurnale bendradarbiavo Vytautas Alantas, Petras Babickas, Juozas Balčikonis, Jonas Balys, Liudas Balvočius, Kazys Būga, Sofija Čiurlionienė, Paulius Galaunė, Liudas Gira, Valentinas Gustainis, Martynas Yčas, Jonas Jablonskis, Kazimieras Jasėnas, Vladas Juodeika, Juozas Jurkūnas, Vladas Kairiūkštis, Martynas Kavolis, Faustas Kirša, Mečislovas Kviklys, Lazdynų Pelėda, Vincas Maciūnas, Pranas Mašiotas, Kostas Meškauskas, Ričardas Mironas, Jonas Murka, Bronys Raila, Balys Sruoga, Petras Vaičiūnas, Augustinas Voldemaras ir kt.

"Vairas" ėjo kartą per mėnesį (1914 m., 1930-1937 m., 1940 m.), dukart per mėnesį (1938 m.), kas savaitę (1915 m., 1923-1924 m., 1939 m.).

Žurnalas ketvirtajame dešimtmetyje būrė radikalius tautininkus, nepatenkintus prezidento Antano Smetonos nuosaikia politika. Juos vadino vairininkais.

"Vairą" spausdino Martyno Kuktos spaustuvė Vilniuje, Š. Levi spaustuvė ir "Raidės" spaustuvė Kaune.

Žurnalo leidyba nutrūko sovietams okupavus Lietuvą.

Vytautas Žeimantas

Rubrika Žurnalistikos istorija yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.