Archyvas :: Vytautas Juozas Bieliauskas ir “Aidų” žurnalas
Vytautas Juozas Bieliauskas
Vytautas Juozas Bieliauskas - Filosofijos, psichologijos mokslų daktaras (1943), Jungtinių Amerikos Valstijų Katalikų Mokslų akademijos akademikas (1987), kultūros ir visuomenės veikėjas, parašęs ir išleidęs ne vieną knygą, parengęs ir atspausdinęs per 100 publikacijų lietuvių, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis, iki šios dienos aktyviai puoselėjąs lietuvybę svetur.
V. Bieliauskas suvaidino išskirtinį vaidmenį steigiant ir leidžiant "Aidus" Vokietijoje. Prisimindamas pradžių pradžią teigia: „Mes nebuvome profesionalai, pasiruošę tokiam spaudos darbui. Darėme, kaip sugebėjome ir kaip sąlygos leido. O dabar galime tik džiaugtis, kad pasėtos sėklos liko gyvos ir kad "Aidai" dabar tebegyvuoja Lietuvoje."
Gimęs 1920 m. lapkričio 1 d. Marijampolės apskrityje, Višakio Rūdos valsčiuje Plačkojų kaime, buvo brandinamas Suvalkijos lygumų. Pasisėmęs žinių Rygiškių Jono gimnazijoje Marijampolėje, pasišventė studijoms Vilkaviškio kunigų seminarijoje (1939-1940). Žinių troškimas ir noras pajusti pasaulio ritmą, skatino keisti mokslo institucijas - įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą, vėliau tęsė mokslus Tiubingeno universitete (1940-1943), sėkmingai juos baigė įsigydamas filosofijos daktaro laipsnį. 1944-1948 dirbo Miuncheno universiteto psichologijos instituto asistentu, dėstė psichologiją.
Įsijungė į lietuvišką veiklą: Miunchene (1944) ir kitur Bavarijoje steigė Lietuvių sąjungas, joms pirmininkavo. Vokietijoje Lietuvių sąjungas vienijantis centras buvo Berlyne. V. Bieliauskas kartu su kitais įsteigė Bavarijos Lietuvių Sąjungą, kuriuos centras įsikūrė Miunchene. Gavę leidimą iš vokiečių valdžios, įsirengė būstą - įstaigą, kurioje kartu su žurnalistu Antanu Pauliukoniu ir keliais savanoriais pradėjo dirbti. Reikėjo rūpintis lietuvių pabėgėlių gyvenimo sąlygomis, nes daugelis jų nemokėjo vokiečių kalbos ir nežinojo tos šalies įstatymų. Apgyvendinus pabėgėlius stovyklose, jiems buvo suteikiama elementari pagalba, nuolat perteikiamos svarbios naujienos.
Ilgainiui iškilo būtinybė leisti kokį nors biuletenį, kuris skleistų išsamesnę pažintinio pobūdžio informaciją. Lietuvių sąjungos pirmininkas V. Bieliauskas, LS valdybos įpareigotas, ėmėsi įgyvendinti šį sumanymą. Spaudos darbas jam nebuvo svetimas - jau nuo 1934 m. rašė ir spausdino straipsnius įvairiuose leidiniuose. Iniciatorius A. Pauliukonis ir pagrindinis vykdytojas V. Bieliauskas 1944 m. Kalėdoms nutarė išleisti rotatorium padaugintą biuletenį. Pirminis tikslas - gyvenantiems stovyklose lietuviams pateikti informacinio pobūdžio medžiagą. Leidiniui buvo sugalvotas taiklus pavadinimas, atspindintis jo esmę. V. Bieliauskas teigia: "Vardą kūrėme abu su A. Pauliukoniu. Prieš okupaciją Lietuvoje buvo du stipriausi dienraščiai: "Lietuvos Aidas" ir "XX Amžius." Antanas buvo kaip tik "XX Amžiaus" redakcijos narys. Mudviem įstrigo žodis "aidas". Tai kurį laiką ieškojom jam priedo, pav.: "Tėvynės Aidas", „Sielos Aidas", „Vilties troškimo Aidas" ir t. t. Galų gale priėjome išvados, kad visus tuos atskirus aidus reikia sujungti į vieną žodį "Aidai".
Taip gimė žurnalo pavadinimas, kuriame susiliejo tėvynės aidas su pabėgėlių sielos aidu, iš leidinio puslapių skambėjo vilties ir tikėjimo aidas. V. Bieliauskas su ypatingu atidumu stebėjęs pabėgėlius, matė jų pilkąją kasdienybę. Jis manė, kad leidinyje būtina ne tik informaciją pateikti, bet ir publikuoti straipsnius istorijos, literatūros, dailės, muzikos, kultūros temomis. Pasak V. Bieliausko, pabėgėlių „stovyklinis gyvenimas buvo labai skurdus, nes vokiečiai neturėjo laiko jais rūpintis. Kai mes pradėjome jiems padėti nusipirkti maisto ir kitų reikmenų, vokiečiai mums nekliudė, nežiūrint to, kad nei mūsų S-ga nei "Aidai" nebuvo niekur registruoti. Dirbome, taip sakant, egzistuojančioje konfūzijoje."
Pirmuosius "Aidų" numerius, padedant A.Pauliukoniui V. Bieliauskas ir suredagavo. Jis tikėjosi, kad šias pareigas perims buvęs žurnalistas, tačiau dėl asmeninio saugumo niekas nenorėjo apsiimti šio darbo. V. Bieliauskas prisimena: „...išleidus antrą numerį, kuriame buvo aiškinama, kaip lietuviams reiktų elgtis, kai į Miuncheną ateis Amerikos armija, kuri buvo jau gana netoli, aš buvau suimtas ir tik mane tardžiusio vokiečio kapitono geraširdiškumo dėka buvau paleistas ir nuo to laiko slapsčiausi, kol atėjo amerikonai. Amerikos okupacijai prasidėjus, mes įgavome daugiau laisvės. Aš buvau paskirtas lietuvių ryšininku prie karinės valdžios ir dabar "Aidus" jau galėjome spausdinti ir platinti be suvaržymų."
Vyriausiam redaktoriui rūpėjo išlaikyti ne tik aukštą leidinio meninį lygį, bet ir nepriekaištingą patrauklią išvaizdą. Viename vedamajame Su naujomis viltimis rašo: „Savo leidinio pirmajame numeryje mes pažadėjome dėti pastangas „Aidų" apimtį praplėsti, juos padidinti". Savo pažadą redakcija išlaikė. Nuo 1945 m. Nr. 4 Aidai išeina 8 puslapių. Tame pačiame vedamajame vyr. redaktorius iškelia ypatingai svarbią mintį, kuri ateityje taps žurnalo kelrodžiu, siekiant tobulos formos ir turinio - „Ir dabar redakcija liekasi prie savo pirmykštės linijos - duoti skaitytojams gerą spaudą į rankas.<...> Mes norime dabar mūsų leidinio skiltis praplėsti ir visų pirma duoti skaitytojams nesenstančios medžiagos, t.y. dėti daugiau grožinės literatūros dalykų, duoti publicistinių bei istorinių straipsnių, kurių vertė nesumažės, jeigu „Aidai" pasiektų ir kiek pavėluotai." - Aidai, 1945 m. Nr.4.
Vyriausias redaktorius rašė ne tik aktualius vedamuosius, bet ir gilius straipsnius filosofinėmis, psichologinėmis temomis (ypač reikšmingi - Naujų kelių beieškant, Mes ieškome Dievo, Tautos kultūrinėse varžybose), kurie teikė pabėgėliams šviesios vilties ir neblėstančio tikėjimo ateitimi, paskatinimo be baimės, drąsiai žengti nauju keliu. Žurnalo redkolegijos ir vyr. redaktoriaus dėka 1945 ir 1946 m. leistuose "Aiduose", buvo spausdinami istoriko V. Trumpos, filosofo J. Girniaus, kalbininko L. Dambriūno, mokslininko J. Gimbuto, aktoriaus S. Pilkos straipsniai. Dailiosios kūrybos pateikė J. Aistis-Aleksandriškis, Bern. Brazdžionis, A. Vaičiulaitis, M. Katiliškis, P. Jurkus, J. Jankus, L. Dovydėnas, A. Mekas, S. Zobarskas, L. Žitkevičius, K. Bradūnas, J. Kėkštas, G. Tulauskaitė, J. Švabaitė, H. Nagys, A. Nyka-Niliūnas. Pastarieji ne tik spausdino savo poeziją, bet davė ir puikius vertimus: H. Nagys - Rainer Marijos Rilkės eilėraščius, o A. Nyka-Niliūnas - Paul Valery, Charles Baudelaire, V. Hugo kūrybos. Skaitytojai buvo supažindinti su 1945 m. Nobelio premijos laureatės Gabrielos Mistral kūryba, buvo spausdinami J. Baltrušaičio, V. Mačernio eilėraščiai, pasirodė straipsnis apie Maironio poeziją.
A. Nyka-Niliūnas, pasirašydamas savo pavardės inicialu (A.Č.) pateikė įdomų pažintinį straipsnį apie Egzistencializmą Prancūzijoj. Skaitytojams pateikiamos pasaulinės naujienos, pažintinio pobūdžio informacija, svarbios istorinės žinios. Žurnaluose buvo rašoma ne tik apie literatūrą, bet ir meną, dailę, teatrą, reikšmingus kultūrinius įvykius. Informuojama, kad 1946 metais sausio 25-26 d. d. Tiubingene vyko rašytojų suvažiavimas, kuriame buvo įkurta „Lietuvių rašytojų tremtinių draugija" ir poetas S. Santvaras buvo išrinktas jos pirmininku. Skaitytojams pasakojama apie naujas kompozitoriaus V. K Banaičio dainas, operos solistę V. Jonušaitę bei kita. Pirmieji "Aidai" išsiskyrė ir savo nepriekaištingu meniniu apipavidalinimu: spausdinamos V. Petravičiaus, A. Valeškos, K. Šklėriaus darbų reprodukcijos.
Galima teigti, kad per pirmuosius gyvavimo metus žurnalas įgavo savitą veidą ir formą.
Įsibėgėjus "Aidų" išleidimui V. Bieliauskui teko pasitraukti iš redaktoriaus pareigų. Po karo atnaujino darbą Miuncheno universitetas, trūko mokslininkų, ir jis sugrįžo į akademinį darbą.
A. Pauliukonis surado naują redaktorių, tinkamą toms pareigoms - poetą K. Bradūną, kuris gyveno Mittenwaldo stovykloje. V. Bieliauskas teigia: „Antanas matė, kad aš domėjausi "Aidais" netik informacijos perdavimu, bet taip ir kultūrinių sričių (kaip poezijos, beletristikos ir mokslinių ir politinių diskusijų) išplėtimu, kam žinoma, Bradūno talentai buvo labai svarbūs. Pastarajam norint atsikalbinėti, kad jis neturįs redaktoriaus patyrimo, Antanas pasižadėjo padėti jam su techniniu darbu, kaip puslapių laužymu, korektūra ir t.t. Tai taip ir gavome Bradūną, kurio rankose "Aidai" tapo rimtu kultūriniu žurnalu." V. Bieliausko darbas kartu su K. Bradūnu truko apie dvejetą metų. Vėliau Aidų leidėju tapo Jonas Sakevičius.
Neabejotinai reikšmingi yra V. Bieliausko nuopelnai steigiant ir kuriant "Aidus" - jis padėjo fundamentalius pamatus, ant kurių išdygo nauja kultūros tvirtovė.
Veikliam, ypatingą atsakomybės jausmą turinčiam V. Bieliauskui, teko ir daugiau pareigų, įvairių darbų. Jis tapo tarptautinės katalikų studentų organizacijos Cathunitas pirmininku. 1948-1949 redagavo savaitraštį Im Ausland.
Kaip ir daugelis išeivių, 1949 m. jis persikėlė į JAV. Pareigingas, gabus, talentingas mokslininkas iki 1958 m. dėstė įvairiuose koledžuose: nuo 1949 m. dėstė psichologiją King‘s College, Wilkes-Bare Pa., nuo 1950 m. rudens - yra College of Williams and Mary, Richmond, Va. Klinikinės ir taikomosios psichologijos mokyklos profesorius, o nuo 1952 m. vadovauja šiai mokyklai. Tais pačiais metais gauna klinikinio psichologo diplomą. Vaisingiausi ir darbingiausi metai (1958-1988) prabėgo dirbant profesoriumi Xavier u-to Cincinati, OH. Iki 1958 m. V. Bieliauskas buvo College of Williams and Mary prof. ir psichologijos departamento vedėjas, o nuo 1959 m. buvo paskirtas psichologijos katedros vedėju Xavier univ. Cincinati, Ohio. 1959 m. pakeltas ordinariniu profesoriumi, nuo 1978 m. Riley titulo prof. Xavier univ. 1974 -1981 vasaromis vizituodavo ir eidavo profesoriaus pareigas Floridos Technologijos Instituto Tarptautinių studijų fakultete.
V. Bieliauskas tampa aštuonerių JAV ir vienos tarptautinės psichologijos draugijų nariu, taip pat ir Lituanistikos instituto nariu. Ne kartą buvo išrenkamas įvairių draugijų ir organizacijų pirmininku: Ohio psichologijos d-jos (1971-1972); JAV psichologijos sąjungos 36-ojo padalinio (1977-1978); Ohio State booard of Psichology (1978-1979 ir 1983-1984); medicinos, psichologijos, religijos studijų tarptautinės sąjungos prezidentas (1968-1972). Nuo 1988 m. profesorius emeritas, dar ir dabar konsultuojąs klinikinės psichologijos, vedybų ir šeimos terapijos klausimais.
Ne tik mokslinė veikla rūpėjo V. Bieliauskui, jis nuolat dirbo lietuvybės puoselėjimo darbą, užimdamas atsakingiausias pareigas: 1988-1992 jam buvo patikėtos Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininko pareigos; nuo 1990 m. vadovavo JAV Katalikų Mokslų Akademijos spaudos komitetui; nuo 1994 m. - JAV Lietuvių Bendruomenės Krašto tarybos vicepirmininkas.
Sunkiai ir atkakliai dirbdamas lietuvybės puoselėjimo darbą išeivijoje V. Bieliauskas prisidėjo ne tik prie Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo, bet ir prie Lietuvos priėmimo į NATO. Populiarindamas Lietuvą nuolat skaitė paskaitas JAV ir Europoje įvairiose mokslo institucijose ir suvažiavimuose. Vienas pirmųjų atvyksta į sovietinę Lietuvą 1976, 1982, 1986 m. ir skaito paskaitas Vilniaus Universitete. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę tiesė pagalbos ranką tiek savo patarimais, tiek savo tiesioginiu darbu. 1989-1996 tampa Vytauto Didžiojo Universiteto atkuriamojo senato nariu, 1995 m. paskiriamas Lietuvos Respublikos prezidento patarėju specialioms programoms.
V. Bieliauskas produktyviai darbavosi mokslinėje srityje, atlikęs įvairius tyrinėjimus, paskelbė straipsnius anglų, vokiečių, prancūzų kalbomis Consulting Psychology Bulletin, Journal of Clinical Psychology, Science and Religion in dialogue, Social Justice Review, American Psychologist, New Catholic Encyclopedia, Virginia Journal of Science ir kituose. Paskelbė savo specialybės žurnaluose keliolika straipsnių, atskirai išsp. The H-T-P Reseasrch Review, knygos Frontiers in Psichology.
Jis užsirekomendavo ir kaip puikus įvairių leidinių bendradarbis. Vokietijoje redagavo "Aidų", "Im Ausland" žurnalus; Amerikoje - Lietuvių Enciklopedijos, leidžiamos Bostone bendradarbis, spausdino straipsnius Drauge, Į Laisvę, Pasaulio Lietuvyje, Laiškuose lietuviams, Mūsų Vytyje ir kitur. Nuo 1944 metų jo kūrybinis derlius - 3 knygos ir per 100 straipsnių: Žmogus šių dienų problematikoje, išleista Miunchene (1946); Interpersonal Relations Training Program for Police Supervisors (1970); The H-T-P Research Review (1980); Cognitive Style Scoring System for the H-T-P Drawings (1981).
„Spauda yra gyvenimo pulsas. Jinai yra ta gija, kuri eina per visą visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. „Aidai" nori būti taip pat tąja rišančiąja gija, kuri mus, išsisklaidžiusius, artintų ir vienytų" - šie V. Bieliausko žodžiai, parašyti 1945 metais Aiduose, tapo pranašingi.
"Aidai" tapo kultūros ir meno žurnalu, kuris vienijo ir vienija lietuvius visuose pasaulio kraštuose.
Rubrika "Žurnalistikos istorija" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.
Prenumeruoti komentarus: El. paštu RSS
Jurgis
2016-04-13 09:10
Tai jis dar gyvas ar jau nebe? Iš straipsnio nesimato.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Komentarai (1)