2024 m. gruodžio 10 d., Antradienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistikos istorija

*print*

Archyvas :: Mykolas Morkūnas. pašaukimas – spausdinti lietuvišką spaudą

2021-01-27
 
Mykolas  Morkūnas

Mykolas Morkūnas

Algirdas Butkevičius

 

 

Dideli šio žmogaus nuopelnai puoselėjant ir išsaugant lietuvišką žodį Amerikos žemėje. „M. Morkūno pavardė, - rašė „Žiemgaloje" jo biografė Virginija Paplauskienė, - daugeliui asocijuojasi su Čikagoje buvusia spaustuve, kurioje daugiau kaip keturiasdešimt metų buvo leidžiami žurnalai, laikraščiai, grožinės literatūros knygos ir vadovėliai, meno katalogai, įvairių renginių programos ir bukletai lietuvių, anglų ir ispanų kalbomis".
Mykolas Morkūnas gimė 1916 metų vasario 17 dieną Biržų apskrities, Vaškų valsčiaus, Payslikio kaimo ūkininkų Mortos Marčėnaitės ir Mykolo Morkūnų šeimoje. Joje augo 11 vaikų, Tėvai juos pratino ne tik prie įvairių ūkio darbų, bet ir skatino siekti mokslo. Ypač buvo vertinama ir branginama knyga. 
Mykolas mokėsi Biržų gimnazijoje. Priklausė skautams, ateitininkams, grojo gimnazijos orkestre. Draugavo su savo bendraklasiu gabiu literatu ir kritiku Mamertu Indriliūnu. Jau vėliau, Antrajam pasauliniam karui baigiantis, pasitraukęs į Vokietiją ant vienos nuotraukos su tėviškės vaizdu užrašys: „Biržai, jau pats vardas sudaro savotišką malonumą jį tariant, o kur išgyvenimai, kur gražiai praleistas laikas, kur ežeras, kur gimnazijos salė, kur tie takai, vedą pas draugus. Kiekvienas vaizdelis primena Biržus, jau širdį kutena. Negalima jokių būdu užmiršti gimnazijos laikų, nešančių atminimams nepaprasto džiaugsmo, o širdžiai laimingo skausmo. Čia matosi apskrities valdyba, Ligės palivarkas ir tas takas, kuriuo paskutinius metus vaikščiojau, o ar ne brangus prisiminimas!"
Vaikystėje patarnaudavęs bažnyčioje, o gimnazijoje priklausęs ateitininkams, Mykolas Morkūnas, 1938 metais baigęs Biržų gimnaziją, įstoja į Kauno kunigų seminariją. Po poros metų Vilniaus universitete pradeda studijuoti ekonomiką. Čia įsteigia nedidelę spaustuvėlę, kurioje spausdina pogrindinį laikraštį „Laisvas žodis". Karo pabaigoje apsigyvenęs Vokietijoje, Austrijoje esančiame Insbruko universitete studijuoja ekonomiką ir politinius mokslus. 1947 metais, sėkmingai apgynęs disertaciją „Senųjų prūsų istoriškai politinės ir ūkinės problemos", tampa ekonomikos mokslų daktaru. Išvykęs į Freiburgą, meno mokykloje studijuoja dailę.
1949 metų vasarą atvyksta į JAV. Apsigyvenęs Čikagoje, dirba fizinį darbą, o 1951 metais įsteigia lietuvišką spaustuvę. Joje spausdinami lietuvių išeivių leidžiami žurnalai ir laikraščiai „Metmenys," „Lituanus," „Medicina," „Technikos žodis," „Akiračiai." Morkūno spaustuvės darbuotojas Raimondas Marius Lopas „Draugo" priede „ Mokslas, menas, literatūra"prisimena, kad „didžiausia bėda buvo su tekstų rinkimu. Daug laikraščių buvo rašoma tiesiog mašinėle. Atnešdavo jau paruoštus puslapius, mes juos nufotografuodavom, įdėdavom nuotraukas ir ofsetiniu būdu spausdindavom." Per pirmąjį dešimtmetį išspausdina daugiau kaip 400 lietuviškų knygų. Daugelis jų buvo nuostolingos, tačiau spaustuvininkui pelnas nerūpėjo. Dažnai lituanistinėms mokykloms vadovėlius spausdindavo beveik už ačiū, nes jos neturėjo paramos šaltinių. Imdavo tik už popierų ir dažus. Morkūnui vienodai svarbios buvo grožinės, krikščioniškos, istorinės, politinės knygos. Spaustuvė buvo jo gyvenimo pašaukimas. Joje dirbdavo nuo ryto iki vakaro. Kartais dvi paras be miego. Laisvalaikio beveik neturėjo. Nors labai mėgo bites, bet į Mičiganą, kur turėjo žemės sklypą ir avilių, nuvykdavo retai.
1985 metais po JAV keliavęs ir tris kartus Morkūno spaustuvėje lankęsis aktorius Laimonas Noreika prisimena, kad spaustuvėje dirbę tik keli žmonės, ( didžiausi pagalbininkai - universitete prekybos dizainą baigusi Mykolo žmona Zina Ona ir sūnus Audrius - aut. past.) o atmosfera ten buvusi tokia nuostabi, „atrodo, visi darbuotojai įsimylėję tą spaustuvę, čia jų gyvenimo prasmė, čia jų džiaugsmas ir pasididžiavimas. (...) Pačiam Mykolui Morkūnui jau turbūt arti 70 - ties. Stambus, aukštas vyras, lyg valstiečio tipo, ramus, santūrus".
Aprodęs svečiui savo valdas, įsivedė į spausdintų knygų sandėlį, kuriame sukrautos išeivių lietuvių rašytojų knygos, albumai, istoriniai leidiniai. „Paskutinė, - rašo Laimonas Noreika, - tai Jono Basanavičiaus „Aušros" komplektas, sudėtas į knygą taip tobulai, kad sunku patikėti, jog tai senų XIX amžiaus laikraščių rinkinys. Atrodo, lyg būtų ką tik išleistas ir atspausdintas. Tokiu pat būdu ir Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija" pakartota. Išleista bene 6 tomų „Lietuvos vyskupystės istorija". Tai milžiniškos knygos. Morkūnas siūlo vežtis į Lietuvą. Tai neįmanoma - kiekvienas tomas didesnis už enciklopediją, be to, tokių knygų neperneši per sieną. Morkūnas skundžiasi, kad labai retai jo išleistos knygos, pasiųstos į Lietuvą, pasiekia adresatą."
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1992 metais M. Morkūnas savo spaustuvės skyrių, pavadintą „Morkūnas ir Co," įsteigė Kaune. Vėliau, atvykęs į Lietuvą, kartu su spaustuvės kolektyvu išleido pirmąją knygą - A. Šato „Laisvė be tiesos - nelaisvė". Ši spaustuvė iki šiol tęsia spaustuvininko Čikagoje pradėtą tradiciją - spausdina istorinius, mokslinius, kraštotyros, menotyros leidinius, vadovėlius, memuarus, grožinę kūrybą. 1998 metais už nuopelnus Lietuvai prezidentas Valdas Adamkus Morkūną apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinu ir Riterio kryžiumi. 
Mirė Mykolas Morkūnas 1999 metų balandžio 15 dieną Three Oakse. 2010 metų kovo 30 dieną amžino poilsio palydėtas į Kauno Petrašiūnų kapines.
Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejuje Mykolo Morkūno fonde saugoma daugiau kaip du šimtai eksponatų: nuotraukų, dokumentų, trys spaustuvininko rankraščiai. Daugiausia čia senų, mažo formato, nespalvotų, puikios kokybės nuotraukų. Daugelio jų autoriai - žinomi to meto Biržų fotografai Borucha Michelsonas ir Petras Ločeris. Kitoje nuotraukų pusėje dailia Mykolo Morkūno rašysena užrašyta, kada ir kokia proga fotografuota. Vėlesnių metų, gyvenant ir dirbant Čikagoje, nuotraukos atskleidžia jo bičiulystę su žinomais išeivijos poetais ir rašytojais Henriku Nagiu, Nyka - Niliūnu, M. Katiliškiu, Liūne Sutema, Algimantu Keziu, kitais autoriais. Kas antra išeivijoje parašyta knyga buvo išspausdinta M. Morkūno spaustuvėje, todėl pagrįstai spaustuvininko amžininkai tvirtina, kad jo pašaukimas buvęs spausdinti knygas ir jis ilgam likęs tautiečių atmintyje kaip lietuvybės Šviesuolis. 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-01-27 10:51
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media