Žurnalistų namuose

Žurnalistų namuose startavo naujas renginių ciklas. Pirmojoje Vilniaus žurnalistų popietėje „Kryptis - į taiką" pristatytas Arūno Sartanavičiaus filmas „Juodasis sodas". Beveik valandos trukmės filmas atskleidžia Karabacho karą išgyvenusių žmonių patirtis, įvykius, iš esmės pakeitusius žmonių likimus.

Pristatydamas filmo ištraukas ir jo herojus autorius pabrėžė, kad „visi, kurie pasakojo savo istorijas ir sutiko tai padaryti - labai drąsūs žmonės, nes ne kiekvienas nori prisiminti tai, kas buvo, o tuo labiau papasakoti apie tai prieš kamera visam pasauliui. O aš visus tuos išgyvenimus pirmiausia pajutau per kameros objektyvą. Kadangi interviu vyko azerų kalba, žodžių nesupratau, bet pati kūno kalba, veido išraiška pasakojo labai daug".  

Filmo kūrimas - netrumpas kelias. Darbas užtruko apie 2 metus. Autorius pripažįsta - iššūkių buvo nemažai.
„Kelios kelionės į Azerbaidžaną. Filmavimai vyko įvairiuose miestuose, sugriautuose karo metu. Fuzuli mieste aplankyti buvę žurnalistu namai, iš kurių likusi tik viena fasadinė siena. Agdamo mieste, kuris įsiminė labiausiai, buvo filmuojama iš mečetės minareto, kur tik nusileidus sužinojome, kad mečetė yra be dalinių pamatų. Ji karo metu buvo paversta sandėliu ir vieta laikyti gyvuliams. Nekalbam jau apie važiavimą pro vietoves, kurios yra užminuotos ir tai parodo tik maža lentele su užrašu „mina". Išminavimo darbai dar truks ilgus metus. O toliau techniniai darbai - peržiūrėti daugybę filmuotos medžiagos, vertimai, montažas", - pasakoja A. Sartanavičius.

„Juodojo sodo" autorius dėkingas visiems žmonėms, kurie prisidėjo prie jo sukūrimo. Pradedant nuo Heydaro Alijevo fondo, Žmogaus teisių tarybos Azerbaidžane, Ditei Česėkaitei, Ugniui  Martinkėnui ir kitiems . Ir neatmeta galimybės, kad ateityje gali būti sukurtas ir dar vienas filmas.

„Esu vienintelis Lietuvos žurnalistas, kuris toje Karabacho teritorijoje buvo iš abiejų konflikto zonos pusių ir ta medžiaga, kurią turiu, manau, ateityje galės pavirsti dar vienu filmu", - sako A. Sartanavičius.

Filmų ištraukos ir autoriaus pasakojimai įkvėpė diskusijas, ne tik apie Karabachą, jo praeitį, dabartį ir ateitį, bet ir sukėlė gilesnius pamąstymus - kodėl nuolat atsinaujina karai ir kokios priežastys į tai veda.

„Filmo idėja kilo po pirmo apsilankymo Karabache. Apsilankius karo zonoje iš abiejų pusių.  Noras buvo parodyti žmonių, išgyvenusių karo žiaurumus istorijas lietuvio akimis.  Kas manau ir pavyko", - sako Arūnas Sartanavičius.