Aktuali informacija

Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus konferencija „Sąveika" vyko birželio 11 d. Vilniaus lenkų kultūros namuose. Ją organizavo Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyrius, Friedricho Eberto fondas, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija.

Konferencijoje buvo kviečiama diskutuoti šiuo metu aktualiausiais ir opiausiais žurnalistų bendruomenei klausimais. Jau pats konferencijos pavadinimas sufleravo, kad bus kalbama apie žurnalistikos ir atskirų visuomenės gyvenimo sričių bei reiškinių sąveiką.

Pirmoji į susirinkusius LŽS Vilniaus skyriaus narius ir svečius kreipėsi skyriaus pirmininkė Nijolė Jačėnienė. Ji paragino aktyviai dalyvauti, pasisakyti rūpimais klausimais ir pasidalinti savo mintimis. Vėliau priminė, kad tuoj bus metai, kai LŽS pirmininku išrinktas Audrys Antanaitis ir pakvietė jį tarti sveikinimo žodį.

Pasveikinęs konferencijos dalyvius, A. Antanaitis trumpai apibūdino LŽS padėtį. Jis atkreipė dėmesį, kad organizacijos padėtis stabilizuota - veikla tęsiasi, visi planuoti svarbūs renginiai ir konkursai įvyko, o vidiniai finansiniai įsipareigojimai nepadidėjo, juos net pavyko šiek tiek sumažinti. Kalbėdamas apie šiandieninį žurnalisto vaidmenį visuomenėje ir žurnalistiką apskritai, LŽS pirmininkas akcentavo, kad pagrindinis žurnalistų ir visos žiniasklaidos tikslas turėtų būti aiškiai informuoti visuomenę ir jai padėti suprasti, kas iš tiesų vyksta politikoje bei kitose visuomenės gyvenimo srityse.

Temos „Politikos ir žurnalistikos sąveika. Provokacija žurnalistikoje" pranešėjas Lietuviškos žiniasklaidos asociacijos vadovas Gintaras Songaila pasisakė apie sąvokų „politika", „žurnalistika", „sąveika", provokacija" daugiareikšmiškumą, jų vartojimą ir painiojimą. Susirinkusiems kilo daug klausimų, pvz., kokį veiksmą žurnalistikoje galima įvardinti kaip provokaciją; ar galima vien provokuojančias antraštes, kurios dažniausiai neatspindi turinio, įvardinti kaip provokaciją; kaip užkirsti kelią šiuo metu žurnalistikoje įsivyraujančioms agresyvumo apraiškoms ir pan.

Vėliau temos „Technologijų ir žurnalistikos sąveika. DI pagalba ir grėsmės" pranešėja N. Jačėnienė apžvelgė kelias šiuo metu technologijų pasaulyje sparčiausiai besivystančias ir dominuojančias pagrindines kryptis; kokia DI sandara, veikimo principai; kokiose pagrindinėse žurnalistikos srityse dirbtinis intelektas (DI) yra pritaikomas; kokius konkrečius populiariausius DI įrankius naudoja žurnalistai; kaip DI padeda kovoti su dezinformacija ir netikromis naujienomis; kaip dirbtinio intelekto technologijas vertina Lietuvos žiniasklaida. Pranešėja atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje nėra priimta jokių įstatymų ar nuostatų, reglamentuojančių DI panaudojimą žiniasklaidoje.

Trečioji tema „Valdžių sąveika. Regioninė žiniasklaida, konjunktūriniai ir atstumtieji žurnalistai - atvejo analizė" atskleidė regioninės žurnalistikos skaudulius. Vilniaus skyriaus narė ir temos moderatorė Aurelija Arlauskienė pristatė konkrečius „atstumtųjų" žurnalistų atvejus, jų patirtis. Apie tiriamosios žurnalistikos užkulisius pasakojo šių metų Vinco Kudirkos premijos laureatė, televizijos žurnalistė Rūta Sinkevičienė, pasisakė konferencijos svečias, Medijų fondo direktorius Ruslanas Iržikauskas.

Prof. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė gilinosi į kultūros politikos realijas, atskleidė neatsakingai naudojamų sąvokų žurnalistų rašiniuose žalą, pabrėžė žurnalistų atsakomybę, puoselėjant bendrą jaunų žmonių ir visuomenės raštingumą.

Diskusijų įkarštį kiek atvėsino Martyno Dangaus būgno garsai, tačiau jos tęsėsi ir prie vaišių. Norisi tikėti, kad po kalbų, aptarimų, pasisakymų ateis metas ir veiksmams, kurie jungs, o ne priešins net ir skirtingas nuomones, skirtingas patirtis turinčius įvairaus amžiaus žurnalistus.

LŽS Vilniaus skyriaus pirmininkė N. Jačėnienė