Aktuali informacija

Skuodo rajono savivaldybės Tarybos 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Simono Daukanto premija „už prasmingus ir reikšmingus darbus pristatant S. Daukantą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų" paskirta mokslininkei, publicistei, LŽS narei, Simono Daukanto epochos tyrinėtojai Vidai Girininkienei.

2025 m. spalio 24 d. (penktadienį) 17 val. Simono Daukanto premija kolegei Vidai bus įteikta Skuodo rajono kultūros centro Lenkimų skyriaus kolonų salėje. Kviečiame!

Į šventės programą įtraukta ir Vidos Girininkienės paskaita: „Laikas ir asmenybė: medikas Aleksandras Daukantas". Skiriama A. Daukanto 220-osioms gimimo metinėms.

V. GIRININKIENĖS PASKAITOS ANOTACIJA:

„Vilniaus medicinos-chirurgijos akademija (toliau - Akademija) buvo išskirtinis reiškinys XIX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos kultūros ir politikos istorijoje. „Kultūros" - todėl, kad po 1830-1831 m. sukilimo čia perėję studijuoti uždaryto Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentai ir vėliau įstoję jaunuoliai gyveno ta pačia Universiteto dvasia, puoselėjusia atsakomybės ir pareigos jausmus, švietėjišką veiklą. „Politikos" - todėl, kad per dešimt Akademijos gyvavimo metų čia buvo susektos dvi slaptos anticarinės organizacijos, palaikiusios ryšius su Simonu Konarskiu, vykdžiusios antivyriausybinę veiklą. Nuo 1841 m. Rusijos caro nurodymu Akademiją baigusių studentų sąrašai buvo siunčiami Ukrainos, Baltarusijos ir kitų šalių pareigūnams, siekiant buvusius absolventus iškratyti, apklausti, o kilus įtarimui, - suimti ir tardyti. Būtent tuo metu Odesos generalgubernatoriaus akiratin pateko gydytojas Motiejus Lovickis, buvęs bendrakursio Pranciškaus Savičiaus vadovaujamos „Demokratų draugijos" narys. Kratos metu pas jį rasti Simono Daukanto jaunesniojo brolio, tuo metu Odesos ir Chersono karo ligoninių gydytojo Aleksandro Daukanto laiškai. Po A. Daukanto apklausos ir bandymo nusižudyti ši byla pasiekė carą, įsakiusį detaliai viską ištirti ir jį informuoti. Iš pirmo žvilgsnio tarsi niekuo nenusikaltęs asmuo tapo vienu pagrindiniu įtariamuoju to meto anticarinėje kovoje. Kol kas ne viskas šioje istorijoje aišku, tačiau tai ne tik biografija, bet ir epocha, kurios nesuvoktume be Tado Kosciuškos, Adomo Mickevičiaus, Andriaus Sniadeckio, S. Konarskio ir, žinoma, Simono Daukanto istorijos darbų."