Aktualijos

Alfonsas Kairys

Žurnalistas

Neseniai Seimo Spaudos konferencijų salėje vyko Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Etninės kultūros globos tarybos surengta diskusija „Tarmių metus užbaigus: nuveikti darbai ir lūkesčiai". Diskusija skirta Tarptautinei gimtosios kalbos dienai paminėti ir Tarmių metų 2013 rezultatams aptarti. Per valandą trukusį renginį kalbėjo Tarmių metų iniciatorius tarmiškos kūrybos kūrėjas Algirdas Svidinskas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto lietuvių kalbos katedros vedėjas prof. dr. Vytautas Kardelis, Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vadovė prof. dr. Danguolė Mikulėnienė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Daiva Vaišnienė, Švietimo ir mokslo ministerijos vyresnioji specialistė Emilija Bugailiškienė.

Algirdas Svidinskas pranešime „Tarmių metų patirtys kultūrininko žvilgsniu" sakė, kad ,,Tarmių metai buvo skirti atskleisti mūsų kalbos tarmių turtus, kad net šiais visuotinio „suanglėjimo" laikais rastume savo šnekamajai kalbai sveikų tarmiškų papildų ir tuo puoselėtume sveiką savo bendrinės kalbos kamieną..." Toliau pranešėjas kalbėjo apie tai, kaip buvo rengiama Tarmių metų programa ir kaip, anot jo, „aukščiausiajame lygmenyje" į ją nebuvo įsiklausyta, (...) todėl Tarmių metų veiksmas buvo padrikas". Manytina, kad Regionų metai nebus tokie.

„Tarmių metai lietuvių dialektologijos kontekste " - tokia prof. dr. Vytauto Kardelio, Vilniaus Universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros vedėjo pranešimo tema. Kalbėta ir apie dialektologų ekspedicijas, kurioms valstybė skirianti varganas lėšas (studento dienpinigiai yra vos 1 Lt 95 ct.), apie tai, kad kalbininkai glaudžiau bendrautų su visuomene ir papasakotų jai, kas yra tarmės ir kodėl jas reikia išsaugoti.

Dr. Daiva Vaišnienė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė, pranešime „Dėl nykstančių tradicijų, papročių ir tarmių išsaugojimo" pakomentavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos suburtos Tarpinstitucinės darbo grupės parengtą raštą Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, kultūros ir mokslo komitetui „Dėl nykstančių tradicijų, papročių ir tarmių išsaugojimo". Jame sakoma, kad LR Vyriausybei yra pateikti siūlymai:

1. Švietimo ir mokslo ministerijai parengti Lietuvių kalbos, kultūros ir pilietiškumo stiprinimo ir plėtros ilgalaikę programą (iki 2020 m.), į atnaujinamas bendrąsias ugdymo programas etninės kultūros ir tarmių pažinimą įtraukti kaip ugdomojo turinio dalį, skirti tikslinę paramą neformaliojo ugdymo projektams, susijusiems su gimtojo krašto kultūros, kalbos, tradicijų ir paveldo pažinimu bei tęstinumu.

2. Švietimo ir mokslo ministerijai, Kultūros ministerijai parengti nemokamų ir viešai prieinamų edukacinių priemonių, skirtų regionų savitumui, tarmėms ir tradicijoms pažinti ir išsaugoti.

3. Švietimo ir mokslo ministerijai, Kultūros ministerijai, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, Etninės kultūros globos tarybai 2014 m. numatyti priemones, formuojančias lietuvių kalbai, tarmėms, ir kultūrai palankią viešąją nuomonę

Tarmių išsaugojimas turėtų būti savivaldybių, regionų aukštųjų mokyklų prioritetas. Reikia pasiekti, kad kiekvieni metai būtų gimtosios kalbos - o ir tarmių - metai.

Prof. dr. Danguolė Mikulėnienė, Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vadovė, kalbėdama apie Tarmių metų pamokas: tarmių vertę ir savivertę, sakė, kad dabar tarmės gerokai pakitusios, kad formuojasi naujieji tarminiai dariniai , kad, ir tai labai džiugu, jaunimas vertina savo gimtąją tarmę geriau negu jų tėvai, kad reikia mylėti ne tik Tėvynę, bet ir savo gimtąją kalbą, tarmę.