„Gargždapilis”: esame vieni dėl kitų

Gargždapilio” įkūrėja ir vadovė Jolanta Beniušytė. Asmeninio archyvo nuotr.
GINTA: Jolanta, esate „Gargždapilio" įkūrėja ir vadovė. Kaip ir kada kilo mintis sukurti ne pelno siekiančią šviečiamojo pobūdžio svetainę? Kokia jos idėja?
JOLANTA: Seniai svajojau sukurti savo internetinę žiniasklaidos priemonę, bet vis nerasdavau laiko. Kelis dešimtmečius aktyviai dirbau žiniasklaidoje - žurnaliste, redaktore. Pastaruoju metu redagavau almanachą „Žurnalistika", kurį leido Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, o partneriu buvo Lietuvos žurnalistų sąjunga. Prieš kelis metus atsisakiau darbo almanache, nes gavau kvietimą dėstyti žurnalistiką Klaipėdos universitete (KU). Ėmiausi ir savo portalo - kurdama jį, pirmiausia siekiau kokybės. Labai svarbu buvo pasirinkti tinkamą pavadinimą, jis gimė iš dviejų žodžių „Gargždai" ir „pilis". Gargždai yra mano gimtasis miestas, kuriame yra gražus piliakalnis. Įsivaizdavau, kad stoviu ant šio kalno lyg vaikystėje, žvelgiu iš aukštai į pasaulį ir pasakoju istorijas apie žmones, kultūrą, keliones, gamtą... Pagal šią mano kūrybinę mintį dizainerė sukūrė vizualinį „Gargždapilio" identitetą ir originalų logotipą, kuriame pavaizduota ant kalno stovinti pilis. Išgryninau ir pagrindinę portalo idėją - tai pagarba žmogui ir aplinkai. Pagarba žmogui - svetainės prieinamumas žmonėms su įvairiomis negaliomis, pagarba aplinkai - tai žinios apie ekologiją, aplinkosaugą, tausojančio požiūrio į aplinką ugdymas.
GINTA: Prisistatydami tinklalapyje sakote, kad pamatinė „Gargždapilio" vertybė - „pagarba žmogui ir aplinkai". Idėja, kad kiekviena gyva ląstelė yra susijusi su ja supančia aplinka, šiuo metu labai populiari, daug kalbama apie tvarumą, darną. Ką konkrečiai tai reiškia Jums?
JOLANTA: Rašau įvairiomis temomis, bet gamta išlieka prioritetine tema. Pažinti ir tausoti gamtą išmokė seneliai, kurie dirbo žemę, ganė gyvulius pievose prie Minijos upės. Esu pati rengusi ir dalyvavusi miško sodinimo, švarinimo talkose, organizavusi pažintinius žygius į miškus, pelkynus, piliakalnius. Gamtoje praleidžiu daug laiko, jaučiuosi gerai ir miške, ir prie jūros, net aukštai kalnuose, kur bebūčiau. Keliaudama visada atkreipiu dėmesį į gamtos apsaugos, atliekų tvarkymo aspektus, klimato kaitos įtaką, aplinkosauginį raštingumą. Mėgstu fotografuoti, stebėti gamtą, jaučiu jos „pulsą".
GINTA: Kodėl pajūris? Kas sieja su šio krašto problemomis ir džiaugsmais?
JOLANTA: Pajūris - mano namai, ir tuo labai džiaugiuosi. Nuostabi, išskirtinė Kuršių nerijos gamta užburia kiekvieną. Klaipėdos jūrų uostas - Lietuvos vartai į pasaulį. Savo uostu galima tik didžiuotis - jis vienas geriausių tarp Baltijos jūros šalių. Labai domiuosi jūrinėmis temomis, taip pat uosto žaliąja transformacija, kai pereinama prie aplinkos neteršiančių kuro rūšių, „žalių" laivų, ruošiamasi vėjo jėgainių statybai jūroje. Kita pusė - klimatosaugos problemos, kai dėl klimato kaitos ardoma pakrantė, nes žiemą paplūdimiai nebeužšąla, ir vėjas išpusto kopų smėlį. Vis daugiau ruoniukų išmetama į krantą, nes nebėra ledo lyčių, ant kurių supdamiesi jie sutvirtėja, kad patys galėtų savarankiškai maitintis. „Gargždapilis" turi savo feisbuko paskyrą su daugiau kaip 1000 sekėjų, jame skelbiame daug pranešimų apie uostą, jūrinių organizacijų veiklą, aplinkosaugines problemas, užsienio šalių patirtį. Aktyviai dalyvauju spaudos ir mokslo konferencijose, bendrauju su mokslininkais, specialistais, sprendimų priėmėjais.
GINTA: Papasakokite plačiau apie redakcijos „virtuvę". Kokie Jūsų profesiniai interesai?
JOLANTA: Mūsų redakcijos virtuvė yra maža ir nuolat „ant ratų". Startavome palyginus neseniai, dar tik auginame sparnus. Norėtųsi publikuoti daugiau straipsnių, bet kol kas judame lėtai. Redakcijos principas yra paprastas - aš parengiu teminį projektą, įstaigos finansininkė sudėlioja finansus, tada kviečiu bendradarbiauti autorius pagal publikacijų temas: profesionalius žurnalistus, mokslininkus, specialistus, žurnalistikos studentus. Tarp autorių - ne vienas profesorius, mokslinis darbuotojas. Autorių pasirinkimas atspindi mano profesinius interesus - kurti kokybišką turinį.
GINTA: Tikra žurnalistika neapsiriboja vien rašomuoju stalu. Per pastaruosius metus ne vieną kartą skaitytojams plačiai pristatėte žmonių su regos negalia bendruomenės gyvenimą. Lankėtės LASS Klaipėdos, Palangos miestų filialuose, įmonėje „Regseda", neseniai publikuotas pokalbis su LASS Šiaulių filialo pirmininke Odeta Jurevičiene, ne kartą pateikėte mūsų bendruomenei aktualias naujienas - galima sakyti, esate pajūrio neregių ir silpnaregių informaciniai ambasadoriai. Nuo ko prasidėjo Jūsų pažintis su regos negalią turinčiais žmonėmis?
JOLANTA: Išties net ne per metus, o per gerą pusmetį susipažinome su didele dalimi LASS veiklos, aplankėme ne tik pajūrio padalinių lyderius, žmones su negalia įdarbinančią ir sėkmingai veikiančią įmonę, bet suspėjome apie įtraukųjį švietimą pakalbinti ir sąjungos vadovą Paulių Kalvelį. Visos šios ir kitos nepaminėtos publikacijos gimė vykdant Medijų rėmimo fondo (MRF) remiamą projektą „Pasaulis be ribų: žmonių su negalia integracijos horizontai". Labai džiaugiamės, kad žmonių su regos negalia bendruomenė mums atsivėrė, šiltai priėmė ir bendravo. Dėkoju, kad ir „Mūsų žodis" nuo pat pradžių pastebėjo ir palaikė gargzdapilis.lt veiklą, dalijosi publikacijomis. Jausti stiprų kolegišką palaikymą kelio pradžioje labai svarbu.
Mano pažintis su regos negalią turinčiais žmonėmis prasidėjo nuo to momento, kai nutariau, jog portalas gargzdapilis.lt turi būti pritaikytas skaityti žmonėms su regos negalia.
JOLANTA: Gyvas bendravimas nepamainomas dalykas žurnalisto darbe, tad stengiamės visada važiuoti į susitikimus. Visur buvome priimti labai nuoširdžiai ir šiltai. LASS Klaipėdos padalinio vadovas Mindaugas Triušys pirmasis atvėrė mums duris į žmonių su regos negalia pasaulį, parodė, paaiškino daug technologinių dalykų, kaip komunikuoja prastai matantys žmonės, pademonstravo net neregių tenisą - šoudauną, supažindino su aktualijomis. Mindaugas nepabijojo duoti interviu visai dar „žaliai" žurnalistei praktikantei, kuri pati labai jaudinosi, nes tai buvo pirmas jos rimtas žurnalistinis darbas. Žavėjausi, kaip Mindaugas kantriai, neskubėdamas aiškina dalykus, apie kuriuos mes girdime pirmą kartą. Jaunoji žurnalistė buvo labai patenkinta pirmuoju savo interviu (parengė straipsnį ir garso įrašą), ir įgavo stiprią motyvaciją šia kryptimi dirbti toliau.
GINTA: Iš mūsų ankstesnių pokalbių telefonu įsidėmėjau labai geranorišką dalijimosi nuostatą, norą kuo plačiau skleisti Jūsų transliuojamą žinią, kad ji pasiektų kuo daugiau žmonių. Kaip Jūs matote, kokios brandos dabar yra mūsų visuomenė?
JOLANTA: Taip, iš tiesų siekiame kuo plačiau paskleisti žinią, dalintis savo publikacijomis apie žmonėms su negalia rūpimas problemas. Galima perspausdinti gargzdapilis.lt straipsnius su nuoroda. Regis, pastaruoju metu labai daug kas daroma, kad žmonės su regos ar kita negalia jaustųsi labiau integruoti į visuomenę, nebūtų diskriminuojami, jaustųsi pilnaverčiais visuomenės nariais. Tačiau visuomenės mąstymą pakeisti ne taip lengva. Manau, dažnas šoktų padėti gatvėje suklupusiam žmogui su negalia, tačiau giliau įsijausti į situaciją duota ne kiekvienam.
GINTA: Pakliuvę į informacinį akiratį dažniau viešai dėkojame didiesiems naujienų portalams - tarsi esame lmatomesni, pasiekiamesni, vertesni. Jūs esate maža organizacija, bet regos negalios bendruomenę jau pažinote ir pristatėte labai išsamiai. Ar tikite, kad maži žingsneliai padeda, o kartais ir paskatina, nueiti didelį pokyčių kelią?
JOLANTA: Taip, pastebiu tą tendenciją, kad didieji naujienų portalai nusipelno daugiau padėkų iš organizacijų, gal taip ir turi būti. Visi nori būti labiau matomi. Pradėję straipsnių ciklą apie žmones su regos ir kita negalia, sulaukėme iš organizacijų šiek tiek nustebimo, iš kur tas „Gargždapilis" atsirado.... Tačiau visi noriai bendradarbiavo, ypač smagu buvo susipažinti ir bendrauti su LASS komunikacijos vadove Nerija Kaulakiene, kuri operatyviai padėjo visais klausimais, kuriais tik kreipėmės. Pritariu Jūsų minčiai, kad ir maži žingsneliai padeda, paskatina nueiti į didelių pokyčių kelią.
GINTA: Kokie „Gargždapilio" ateities planai? Priminkite skaitytojams, kaip galima rasti Jūsų tekstus.
JOLANTA: Į ateitį žvelgiu labai optimistiškai - tikiu, kad „Gargždapilis" augs ir klestės, pateiks skaitytojams daug įdomių publikacijų, prasmingų garso pokalbių, filmuotos medžiagos.

Komentarai (0)