Fotografija

Kaip rašo "Šiaulių naujienų" laikraštis, fotomenininko R. Dailidės fotografijos lyg naujai parodo Užgavėnių ryšį su gamta, kur vientisą vaizdą kuria peizažas, trobos ir ju detalės, arkliai, rogės, šuneliai ir, žinoma, kaukės.

"Kurtuvėnai yra unikalus miestelis,- sako R. Dailidė." Seniai jį fotografuoju. Užgavėnių tradicijos yra iš gelmių gelmės. Mokslininkai teigia, kad Užgavėnių apeigos buvo švenčiamos nuo akmens amžiaus, bet niekas negali įrodyti.

R. Dailidės parodoje eksponuojami darbai, kurie yra maždaug 1979 m. Etnografas Libertas Klimka yra pasakęs, kad Kurtuvėnų Užgavėnės pripažintos gyvybingiausiai ir gausiausiai atspindinčios tradicijas ir Lietuvos papročius iš labai senų laikų. Tai vienintėlė vieta, kur Užgavėnės yra originalios. Pavyzdžiui, Rumšiškėse tai yra tiesiog pasilinksminimo vieta.

Kaip žinome, Užgavėnės yra atsisveikinimas su žiema ir įžengimas į Gavėnią. O Kurtuvėnų Užgavėnės praktiškai nesikeitė per visą laiką, jos yra unikalios, kitur tokių Užgavėnių nesutiksi. Kai kur metaforiškai Užgavėnes vadinu karnavalu ar teatru, bet tai nėra tikras karnavalas, nes tikras karnavalas Vakarų Europoje visiškai pasikeitė. Pavyzdžiui, Venecijoje Užgavėnių karnavalas trunka 2 savaites, o pas mus tikrosios Užgavėnės tik dieną. Galimas daiktas, kad Užgavėnes ateityje švęsime gana ilgai.

Sovietmečiu buvo laikas,kada Užgavėnes draudė, persekiojo tuos, kurie organizvo jas, tačiau Kurtuvėnuose jos vyko be pertraukų. Vaikai imituodavo, žaisdavo kaukėmis, tačiau kiti manė, kad tai yra religinė šventė.Taip pat kaip ir Vėlinės, ka Kaune net panaikino kapines, kur žmonės rinkdavosi švęsti. Tik vėliau sovietai pradėjo leisti žiemos atsisveikinimą sieti su Užgavėnėmis.

Pasak R. Dailidės, parodą pavadino "Veidai ir kaukės Kurruvenų Užgavėnėse" todėl, kad norėjo parodyti ir žiurovus, kurie įsijungė į šį žaidimą, į šią veiklą ir jie pasidaro tarytum kaip dalyviai.

Parodos autorius sako, kd jam buvo labai įdomu parodyti Užgavėnių personažus dekoracijose. O dekoracijos yra miestelis, miškai, apylinkės, bendravimas su gyvuliais: su arkliu, su šuneliu ir su kitais gyvūnais, nes jų personažai yra gervė, arklys. Užgavėnėse labai vykusiai panaudojo kaukes kaip mistikos ir archaistikos elementą, kurie susiję su labai tolima praeitimi, kada žmonės tikėdavo anapusybės faktais.

R. Dailidė sako, kad žmogus juk paprastai būna su kauke, bet tai priklauso nuo aplinkybių. Vienoje situacijoje jis turi būti pasitempęs, gerai apsirengęs, o kai žmogus atsiduria neviltyje, jo veidas pasikeičia, bet to mes nejaučiame. Noriu sujungti, kad tai nėra tik kaukės, bet ir žmonės su kaukėmis ar be jų.

Užgavėnių personažų parodos fotografijose yra labai daug: ir velnias, ir ragana, ir jaunieji, ir įvairios pabaisos, ir lašininis su kanapiniu. Jų yra tiek daug, kad labai sunku visus išvardyti, bet kai kurie dalyviai, pavyzdžiui , parodos fotografijoje mergaitė su dūdele yra be kaukės. Su Kurtuvėnais susiję ir garsių dvarininkų tokių kaip Pliaterių, Nagurskių ir Tiškevičių likimai. Tam senajame svirne, kuris sudegė, buvo teatras, į kurį atvažiuodavo net iš Vakarų Europos. Tai buvo labai aukšta kultūra.

Gražu, kad Užgavėnės atgimsta. Šią šventę labai mėgsta vaikai, jiem yra proga padūkti.Anksčiau nebūdavo žiūrovų, persirengėliai lankydavo žmones namuose. Dabar vyresnieji perduoda šią tradiciją iš kartos į kartą.