Fotografija

Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 / Didžioji g. 19, Vilnius) 2018 m. balandžio 17 d. 17.30 val. atidaroma klaipėdiečio Aleksandro Dapkevičiaus retrospektyvinė fotografijų paroda "Ant realaus pasaulio pagrindo". Atidaryme dalyvaus parodos kuratorė Danguolė Ruškienė. 

Aleksandras Dapkevičius - vyresnės kartos Klaipėdos fotomenininkas, šiandien priskirtinas Lietuvos fotografijos klasikams. Jis gimė 1929 m. Sedoje, Mažeikių apskrityje. Nuo 1957 m. apsigyveno Klaipėdoje ir pradėjo dirbti fotografu. Lietuvos fotografijos mokyklos klestėjimo periodu susiformavusi A. Dapkevičiaus fotografija sunkiai galėtų pretenduoti į objektyvų realybės atspindėjimą. Jis niekada nesiveržė į aktualių įvykių sūkurį, mėgo dirbti vienas, susikaupęs, atsiribojęs nuo chaotiško socialinio ir politinio veiksmo. Autorius ne kartą pasisakė prieš anuomet lietuvių fotografijoje vyravusį reportažinį stilių ir savo kolegas kritikavo už tai, kad jų darbuose per mažai psichologiškumo, filosofijos. A. Dapkevičių erzino ir tas faktas, kad tuo metu dauguma fotomenininkų buvo atėję iš žurnalistinės fotografijos ir, anot jo, „visi laikydavosi tų pačių socialistinio realizmo nuostatų", fotografijoje rinkosi vieną ir tą pačią kryptį. Jis buvo išlaukto, gerai apgalvoto, daugiau ar mažiau surežisuoto kadro šalininkas ir atsitiktinumui beveik nepalikdavo vietos. Tačiau visiškai socialinės krypties niekuomet neišsižadėjo. Kaip ir daugumai tuo metu kūrusių fotomenininkų jam rūpėjo įamžinti išeinantį Lietuvos kaimą. Su jo senoliais, buitimi ir tradicijomis. Jis taip pat siekė lyriškai perteikti kaimo nykimo vaizdus, todėl dramos čia nėra daug. Kita vertus, A. Dapkevičius neretai į portretuojamuosius pasižiūrėdavo su atviru humoru, ieškodavo ne tik charakteringiausių, bet ir komiškų tipažų, paradoksalių situacijų. Jam rūpėjo ne tik šalies periferijoje vykstančios permainos. Jis gan dažnai apsilankydavo ir naujuose Klaipėdos rajonuose turėdamas tikslą užfiksuoti čia naujai įsikūrusių klaipėdiečių gyvenimo epizodus. Būtent čia, naujo gyvenimo, ateities ir darbo temose galima atpažinti tą patį autoriaus kritikuotą socrealizmą ir pompastišką informacijos perteikimo stilių. Anuomet to išvengti turbūt nepavyko niekam. 

A. Dapkevičiaus kūrybinis palikimas - gausus ir įvairialypis. Autorius nuolat eksperimentavo, kūrė montažus, koliažus, ieškojo naujų vaizdų prasmių daugkartinėje ekspozicijoje ir pan. Tačiau ką bepasirinktų, kokias priemones naudotų, jo kūryboje visuomet išliko ryškios pastangos prasilaužti pro anuometinius ideologinius barjerus ir nusistovėjusius mąstymo standartus. Išlaikydamas pagarbą tradicijai, jis tuo pačiu metu ieškojo naujų raiškos galimybių ir jam jau buvo visiškai nesvarbu, kad jos neįsitenka fotografijos rėmuose. A. Dapkevičiaus kūryba, kaip ir Vaclovo Strauko, darė didžiulę įtaką Klaipėdos fotografijos raidai, įnešė savo indėlį ir į Lietuvos fotografijos istoriją.

Per daugiau nei 30 metų jis surengė per 20 personalinių parodų, aktyviai dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje (daugiausia - buvusios Sovietų Sąjungos respublikose), pelnė per 50 apdovanojimų. Svarbiausias iš jų - 1999 m. Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) suteiktas fotografo menininko (AFIAP) garbės vardas. Nuo 1999 m. A. Dapkevičius - Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys, 2005 m. jam buvo suteiktas meno kūrėjo statusas. Autorius mirė 2007 m. Klaipėdoje. Svarbiausi A. Dapkevičiaus sukurti fotografijų ciklai - „Žemaitukai" (1968-1978), „Aktai" (1969-1991), „Pamario peizažai" (1972-1982), „Portretai" (1972-1989) ir „Fotografika" (2002-2007). Autoriaus kūrybinis palikimas saugomas Lietuvos fotomenininkų sąjungoje, Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekoje, Lietuvos dailės muziejuje ir privačiose kolekcijose. Yra išleisti trys jo parodų katalogai (2007, 1990, 1985 m.). 

Šiuo metu ruošiamas išleisti A. Dapkevičiaus fotografijos albumas. Iš Vilniaus paroda „Ant realaus pasaulio pagrindo" keliaus į Šiaulius ir Klaipėdą. Projektą remia Klaipėdos miesto savivaldybė.