Fotografija

2017 m. lapkričio 7 d., 17.30 val. Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) Prospekto fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) įvyko Gintauto Trimako fotografijų parodos „Išėjimai" atidarymas.

Atidaryme dalyvavo parodos autorius Gintautas Trimakas ir menotyrininkė Agnė Narušytė. Paroda veiks iki gruodžio 16 d.

Gintauto Trimako kūryba iš Lietuvos fotografijos visumos išsiskiria meditatyvių būsenų atskleidimu, fenomenologine fotografijos suvokimo patirtimi, į kurią įeina menininko, kūrinio ir suvokėjo ryšiai bei suvokimo proceso tyrinėjimai.

Anot menotyrininkės Agnės Narušytės šios serijos fotografijose matosi visada tas pats: į pajūrio kopą atremti mediniai laipteliai, žolė, pripėduotas smėlis, dangus, iš viršaus matomos smėlio, jūros ir dangaus juostos kitame kadre ir smėlis, žolė, miškas - tarpe. /../ Bet gražiausia, kad šis pasikartojimas tik atrodo vienodas.

Iš principo visur tokie patys laiptai skirtingi: vieni su turėklais, kiti be, vieni naujutėlaičiai, kiti jau gerokai aplūžę, vienur jie griežtai atsiskiria nuo fono, atitrūkę nuo kopos taip, kad liktų oro tarpas, kitur apnešti smėliu ir jau jame pamažu nykstantys kaip Kuršių nerijoje buvę kaimai.

Ir apačioje esančio paplūdimio vaizdas nevienodas. Vienur pripėduota daugiau, kitur - mažiau. Kai kur vaikšto žmonės, kitur stovi du dviračiai, prieš tai išraižę smėlį lenktais dryžiais. Du dviračiai - kaip suporuotos fotografijos, apskritai - Trimako mėgstamas skaičius. Ir jūra - vienur lygi, kitur banguota, bangos didesnės ar mažesnės, raiškiau apibrėžtos putų ar susiliejusios. Ir štai viename vaizde įvyksta stebuklas - trys lygiagrečios bangos sinchronizuojasi su kitoje fotografijoje esančių laiptų pakopomis. /../

Kaip ir paties Trimako fotografavimo veiksmas, kurį jis pakartojo po maždaug keturiolikos metų, gaudamas tą patį ir ne tą patį rezultatą. Anuomet jūra buvo ramesnė, smėlis - lygesnis, nebuvo žmonių, o perskyra - griežtesnė, juodas tarpas tarp kadrų, ir tiek.

Dabar, kaskart žvilgtelėdamas atgal, fotografas įterpė trukdį, taip užakcentuodamas judesį, fizinį kūno buvimą toje vietoje, tamsos triukšmą, aplink kurį atverti išėjimai suskamba kontrapunktu - tiesiog matai, kaip judantis žvilgsnis sustoja, kad sugertų erdvę ir šviesą.

Kitaip tariant, dabartinis „Išėjimų" variantas akcentuoja laiką ir kūno judėjimą. Į ankstesnįjį dar buvo galima žiūrėti kaip į suporuotus atskirus vaizdus, o dabar nelieka jokių abejonių - tai ne tiek vaizdai, kiek performanso dokumentacija.

Vienas iš devintame dešimtmetyje iškilusio menininko tikslų buvo įvertinti fotografiją kaip objektą. Prasidėję meniniai fotografijos eksperimentai priartino jį prie abstraktaus idėjinio lygmens bei platesnio fotografijos medijos fenomeno tyrinėjimo. Trimakas iki šiandien savo kūryboje eksperimentuoja su įvairiomis fotografinio vaizdo išgavimo technikomis.

Pastaroji Trimako kūryba paskatino ir jaunesnius fotografus eksperimentuoti su pinhole kamera, kaip būdu sulėtinti žvilgsnį, meditatyviai susitapatinti su aplinka ar abstrahuoti jos vaizdus.