2024 m. gruodžio 23 d., Pirmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Fotografija

*print*

Archyvas :: “Photokina 2016”: Kelno panorama ir susitikimai

2016-10-02
 
Valentinas Juraitis parodoje

Valentinas Juraitis parodoje

 

Valentinas Juraitis

 

   Kas antri metai Kelne vykstanti tarptautinė mugė "Photokina" fotografijos pasaulyje  yra gana ryški ir įtakinga. Čia susirenka stambiausi tarptautinio mąsto  fototechnikos gamintojai, prie jų šliejasi ir, kaip tie kolibriai, smulkūs paukšteliai, įvairaus  technikos priedų, patobulinimų palengvinimų kūrėjai ir išradėjai. Tokiu būdu  visa paroda tampa spalvinga, įdomi ir išradinga, pilna informacijos, kad net galva nuo tos informacijos ima skausti...

  Tarptautinės korporacijos suinteresuotos, kad jų  gaminius naudotų geriausi profesijos meistrai, reklamininkai, menininkai. Skatina juo tai daryti visokiais būdais paremdami ir to pačiu savo produktus reklamuoja. Kas nežino tokių fotografijos konkursų ir  premijų, kuria įsteigė ir organizuoja ,,Leica", ,,Hasselblad", ,,Sony", ,,Nikon", ,,Canon", ,,Olympus" ir kt.

"Photokinoje" daugelio šių kompanijų fotoaparatais  dirbančių meistrų kūriniai taip pat pristatomi šioje mugėje todėl paroda  iš komercinės  virsta ir į vieną iš svarbių fotografijos meno vernisažų. Galbūt mugės organizatoriams ,,Koelnmesse" tai ne į naudą, kad jau  nebepavyksta išnuomuoti visų pavilionų, kurių yra net 11. O šiuos pavilionus apeiti ir susipažinti neužtekdavo vienos dienos.

 Šiemetinės "Photokina 2016" veikė 7 pavilionai. Nepavyksta todėl, kad  komercinis bendravimas pabėga į  internetą, tačiau, kaip byloja garsus posakis, kuo blogiau, tuo geriau, mums žiūrovams geriau, nes atsiranda daugiau galimybių  pamatyti daugiau fotografijos parodų, kuras rengėjai paskiria menininkams neišnuomotose, komersantams neparduotose erdvėse. Čia  savo darbus eksponuoja jaunieji Vokietijos fotomenininkai, fotografijos korporacijų gamintojų remiami fotomeistrai, vyksta improvizuotos žymių fotomeistrų pamokos masterclass. Nors ir mažesnė, mugė  išlieka šurmulingu, spalvingu turgumi, kur šalia, japonų, korėjiečių, kinų gamintojų didelę dalį užima vokiečių Leica, Zeiss, ir kiti prekiniai ženklai, tačiau didžioji jų produktų dalia gaminama  Azijos šalyse.

Neklausyk juodųjų metraštininkų

   Galiu palyginti ir įvertinti "Photokinos" raidą, nes jau nuo 1996 metų, kaip žurnalo ,,Vyzdys foto/ video" korespondentas, ten lankausi nuolat, tik vieną kitą parodą praleisdamas. Kelnas man tapo tarsi savas, pažįstamas miestas - darbininkas, miestas - komersantas. To meto parodose dar nebuvo skaitmeninės fotografijos, marguliavo fotojuostų reklamos. Tuomet į muges mes fotografai, verslininkai važiuodavome autobusu, tarsi kokie  XVIII a. Lietuvos Hansos pirkliai, amžini keliautojai žydai (tie dažniausiai plaukdavo laivais) atvežti kraštui pažangos, naujausių prekių. Mums varginanti kelionė autobusu trukdavo pusantros paros. Per tą laiką susibičiuliaudavome, linksmų istorijų pripasakodavome, linksminomės autobuse. Vakariečiai, išgirdę apie tokią ilgą kelionę autobusu, stebėdavosi mūsų ištverme. Palyginti su vakariečiais verslininkais buvome vargo pelės, bet draugiški, laimingi ir nuoširdesni... Dabar į muges skrendame lėktuvais ir po vieną, uždarumas ir individualizmas kyšo visur, ir tik ,,facebukas" bando į pakeisti.

  Juodieji metraštininkai vos atsiradus internetui prognozavo fotomugių baigtį. Džiugu, kad internetas ne visagalis. Žmonėms reikia žmogiško bendravimo, ne viską galima nusipirkti ,,e- buy" neapžiūrėjus įpakavimo dėžutėje, kas joje? Norisi naują daiktą pačiupinėti rankomis, pabandyti, pabendrauti su technikos ekspertais, kad įsitikintum, ar  tikrai   tas  fotoaparatas  ir objektyvas   skirtas būtent tau, tavo pirkėjui.  Ir šiemet iš Lietuvos į mugę atvažiavo beveik visi Lietuvos fotofirmų  atstovai, ekspertai. Nuo jų sprendimo daug irgi  priklausys, kokias naujas fotoprekes, kokią pažangą matysime Lietuvos prekystaliuose, internetinėse parduotuvėse. Geru žodžiu nori paminėti mūsų fotoverslininkus į Lietuvą jie šlamšto neveža, prekyboje pristato pačią pažangiausią kokybišką techniką, kokią tik gali mūsų vartotojas įpirkti. Ši tradicija ir sveika konkurencija  išsaugoma dar nuo šviesaus atminimo E. Tradišausko laikų. Norisi pasidžiaugti  lietuviškų fotofirmų  Fujifilm Lietuva, Vilbros prekyba, Fotohobis, Fototechnika ir kitų siūlomu asortimentu. Deja, to nepasakysi apie  drabužių, maisto produktų prekybininkus, tiekiančius mūsų kraštui prastos kokybės pigiausiai nupirktus skudurus ir  trečios rūšies maistą... Taigi fotografijos prasme  mes nesame  gūdi provincija.

  Ką naujo parodė "Photokina 2016"? Man regis,nuo tos dienos, kai pasklido skaitmeninė fotografija, revoliucijų  kol kas neįvyko. Žengiama tik  idėjų tobulinimo, techninių charakteristikų gerinimo ir lenktyniavimo linkme. Ir šioje parodoje kiekviena korporacija priestato savo naujus žingsnius, žingsnelius . CANON  skaitmeninį   fotoaparatą  EOS 5D Mark IV su 30,4 mln. Vaizdo taškų jutikliu, ir 4 K filmavimo galimybe, Nikon anksčiau pristačiusi profesionalųjį 5D, rodo ir įvairių mėgėjiškų fotokamerų  šeimai NIKON Kei Mission seriją ir tobulų objektyvų paletę    

   Lenktyviaudami tarpusavyje sisteminių fotoaparatų (CSC) plotmėj  korporacijos Olympus rodo  naująjį OMD  Mark II, skirtą ir profesionaliam darbui su dvigubu virpesių stabilizavimu ir jutiklyje, ir objektyve, taip stilingą kompaktinį  Olympus Pen, Fujifilm patobulintą sisteminį - XT2 modelį su greitesniu autofokusavumu ir 4K filmavimo funkcija.

   Aukštos kokybės didelio formato fotografijų kūrimui taip pat siūloma patobulinimų. Hasselblad  garsėjanti vidutinio formato kamerų kokybe pristatė mažesnių gabaritų , sveriančia 700 gr., kamerą Hasselblad X1D-50c, kurio jutikliklis 43,8x32.90 mm RAW formatu bylos talpa siekia  65 MB. Tačiau mūsų rinkai kaina nemaža - 7000 eurų. Tokių pat  techninių charakteristikų fotoparatą pagamino ir Fujifilm GFX.Kaina kiek mažesnė.

Tinginio sapnas

    Siekdama  pamaloninti fotomėgėjus, o ypač  turistus,  fotoojektyvų gamintoja Tamron  siūlo kaip teigia pirmaqjį pasaulyje objektyvą visoms reikmėms ir visiems atvejams viename: ir  ultra plačiakampį, ir teleobjektyvą  Tamron 16-300 mm f/3,5-6,3, pritraukiantį vaizdą 18 kartų... Patyręs fotografas tokiomis pasakomis nepatikės. Taigi  galima tik suabejoti, ar gali būti  vienas geras daiktas  visiems atvejams. Bet čia jau ,,tinginio sapno" teorija  pradedantiems fotomėgėjams.

 Patyręs fotografas parodoje gali susipažinti su nepriklausomų  gamintojų  produkcija. Čia yra  gana  plati objektyvų pasiūla. Zeiss  siūlo fiksuoto židinio objektyvus, kurių kokybė tiesiog nuostabi. Tai puikūs įrankiai reklamininkams, menininkams. Šalia jau Lietuvoje  žinomo Samyang optikos prekinio ženklo, parodoje   dalyvauja ir  analogiškas Irix - Šveicarijoje įsikūrusi firma ir Azijoje gaminanti plačiakampius ir kitokius objektyvus. Kaip teigia atstovai, prilygstančius  ,,Zeiss,ui", bet kaina - demokratiška. Šio prekinio ženklo Lietuvoje dar nemačiau.

   Apie kiekvieną naują gaminį galima būtų parašyti išsamų straipsnį. Ir būtų verta. Stengsimės tai  padaryti   žurnalo ,,Vyzdys" puslapiuose, ir mūsų svetainėje www.vyzdys.com.

   Niekam ne naujiena malūnsparniai-dronai, skraidinantys fotoaparatus ir filmavimo kameras. Parodoje jų daugybė. Tik gaila, kad neteko  matyti  apsaugos priemonių, kurios gelbėtų nuo avarijų ir  nemokšiško naudojimosi šia technika. Kiek dronų sudužo, kartu su skraidinamais fotoaparatais liūdnų istorijų  žinome kiekvienas. Autopilotų su parašiutais, skirtų  dronams  parodoje nemačiau. Buvo eksponuojamas ir  galingas dronas, galintis pakelti į orą ir  palyginti sunkią    vidutinio  hasselblad tipo kamerą ar filmavimo įrangą. Šis dronas su daugybe propelerių - puiki priemonė praplėsti, ir kaip matome TV praplečia, žiniasklaidos ir kino industrijos galimybes.

    Kelno mugėje rengiamose konferencijose strategai ir gyvenimo tendencijų analitikai bando nuspėti ir argumentais grindžia, koks bus mūsų planetos žmonių  fizinis būvis ir kokie  vartojimo įpročiai  po 5- 10 metų. Kai prieš keletą metų dalyvavau tokiame forume, buvo atvirai kalbama apie išmaniųjų telefonų išplitimą, susirašinėjimą fotografijomis ir vaizdo kamerų nykimą. Netikėjau. Taip ir atsitiko. Šių metų konferencijoje DIGILITY buvo analizuojamas skaitmeninimo įtaka ne tik įmonės verslo sėkmės aspektu.

Meno lapai ir puslapiai

  "Photokinos" dienomis pagyvėja Kelnas. Viešbučių kainos pakyla 70 proc. Pagyvėja taip  pat ir kultūrinis gyvenimas. Mugės dienomis kas dveji metai rengiamas fotofestivalis Photoszene, kuriame dalyvauja fotografai menininkai iš daugelio šalių.Šių metų festivalio obalsis: ,,Šalis, kur aš esu" (Innere Sicherhet / The State I am in). Šiemet buvo  pristatyti 18 menininkų projektų. Turint omeny, kad Kelne yra per 104 galerijos, rodančios fotografiją, tai žiūrėti buvo ką. Fotografijos erdvių svyravimas  banguojantis  - nuo vestibiulio viešbutyje, pėsčiųjų  tunelio prieigos iki solidžių ekspozicijų salių, kur draudžiama net fotografuoti. Kiekviena fotoparoda  vidutiniškai  rodoma du mėnesius, ne taip kaip pas mus  dvi savaites. Nesismulkinsiu į detales, tik noriu pasidžiaugti menininkų sąžiningumu sau, atvirumu juos jaudinančioms problemoms. Atleidžiu jų manieringą išsidarinėjimą, kvailiojimą. Jei reklamoje, žurnalistikoje visuomet yra falšo, užsakovų, media savininkų diktavimo, tai kūrybinėje fotografijoje žavi  pokalbis apie tai, kas autorių jaudina, Vokietijos dramatiška istorija. Gaila, kad menininkų įtaka visuomenei gana menka. Net ir Kelne parodose matydavau po vieną du lankytojus. Tuo tarpu, kai alaus barai ir užkandinės lūžo nuo geriančių ir užkandančių.

   Tai, ką spėjau pamatyti parodose man įsiminė gvildenama tema gatvių reklaminių skelbimų gyvenimas  mieste parodoje ,,Urban decorations", kur pirmuoju smuiku grojo menininkas Max Regenbergas, o jam ,,akomponavo" kiti autoriai. Sužavėjo korėjiečių menininko Boomoon peizažai,  vaizduojantys jūrą, ir jų eksponavimas - tik aštuoni didelio formato darbai  erdvioje salėje.

Emigrantai, pabėgėliai

    Nepaminėti Kelno emigrantų būtų didelė nuodėmė. Juk neseniai buvo skandalas žiniasklaidoje dėl moterų prievartavimo, priekabiavimo prie pat Kelno katedros. Užėjau į fotostudiją miesto centre pasikalbėti, kurios bendrasavininkas turkas vardu Maratas. Daro vestuvinę fotografiją, šablonas - glamūrinis. Už fotosesiją  studijoje ir puotos metu ima 800 eurų, darbo turi į valias. Jo vadovaujamos fotostudijos užsakovai daugiausia turkai, rusai, lenkai, o kai ateina vokiečiai šie būna priekabesni, šykštesni.  Vadinamieji Kelno emigrantai  turkai, kiniečiai, sirai, lenkai (lietuvių ausys per trumpos, jų beveik nemačiau, nes ,matyt, buvo pasislėpę indų plovyklose) mieste atlieka visus svarbiausius, menkiau apmokamus, aptarnavimo darbus.

    Lietuvių emigrantą Juozą iš Utenos sutikau pigiame viešbutyje keičiantį patalynę, kraunantį paklodes siuntimui į skalbyklą. Juozas išreiškė tipišką emigranto požiūrį į tėviškę. Dergė ant Lietuvos tarsi intuityviai norėdamas pateisinti savo išvažiavimą, pabėgimą. Sakė, kodėl Lietuvoje pridygo šitiek prekybos ,,centrų" po tris keturis kiekviename gyvenamajame kvartale, kai užtektų vieno, o pardavėjams mažai moka. O priemiesčius supa ne gamyklos su darbo vietomis, o užsienio prekių skirstymo, logistikos centrai. Išparduodami, išparceliuojami verslo grupuotėms už pusdykę geriausi miestų žemės plotai su brangiomis inžinerinėmis komunikacijomis. Tai nacionalinis turtas. Reti atvejai, kad už suteiktą prekybos plotą būtų pareikalauta iš komersantų prisidėti prie mokyklos, vaikų darželio statybos. Štai jo gimtojoje Utenoje toks atvejis buvo, už vietą  maximai, komersantai prisidėjo statant naują Utenos bažnyčią... Vilniuje  per 25 metus nepastatytas nei vienas vaikų darželis, mokykla. Ir čia ne tik vietinių merų ir miesto savivaldos kaltė, merus ant kilimo kviečia valdančios partijos, ir pasako, ką daryti. O kas ir kam ,,šmeravo", skandalai iškyla tik prieš rinkimus. O išmintingoje, taupioje ir turtingoje Vokietijoje šitokios ,,bezobrazijos" nėra, pasitenkinama mažomis parduotuvėmis, skatinamas vidutinis verslas. Juozas dergė, kaltino ir mus, žurnalistus, kodėl mes mažai rašome apie žmonėms svarbius dalykus...

    Mes Lietuvoje pabėgėlių - emigrantų problemos dar neturime. Matyt, kanclerė A. Merkel ir jos bendraminčiai suvokia, kad be juodadarbių Vokietijai būtų sunkiau. Vietos laikraščiuose perskaičiau, kad  antiemigrantų partija Alternatyva Germanijai (AfD)  dabar rinkimuose  surinktų 16 proc. balsų, tuo tarpu Merkel konservatoriai  32 proc., ir koalicijoje  su  partneriais vis tiek išliktų valdžioje.

Vilnius - Kelnas

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2016-10-02 10:50
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media