Fotografija

V.Juraičio fotoparoda, pradėjusi kelionę Marijampolės viešojoje bibliotekoje, dabar eksponuojama Vilkaviškio kultūros centre, o vėliau persikels į Mažąją Lietuvą, Kaliningrado sritį Tilžę, (dab. Sovetską), Gastas (dab. Slavską), Ragainę (dab. Nemaną).Gal atsiras vietos ir Vilniaus  erdvėse.

Parodos autorius Valentinas Juraitis, ,,Sūduvos" fotoklubo narys, baigęs Marijampolės Rimanto Stankevičiaus (Kapsuko 2 vidurinę ) mokyklą., leidžia žurnalą ,,Vyzdys foto/video". Keleto autorinių fotoalbumų, tarp jų ir ,,Senoji Marijampolė fotografijose" autorius, pastaruoju metu domisi Mažosios Lietuvos tematika, yra  parašęs ir išleidęs knygą gidą,,,Karalaučiaus kraštas". Fotografijos  apie  Nadruvą  pasakojimas apie K. Donelaičio gimtinę šiandien ieškant asociacijų su šimtmečiais nugrimzdusia praeitimi.

Fotoparoda -  tai pasivaikščiojimas po kaimyninę dabartinę Kaliningrado sritį. Dažniau stabtelėta Nadruvos krašte -  tame kampelyje šiapus Priegliaus upės, kuriame lietuvybė išsilaikė ilgiausiai. Nadruva - tai Kristijono Donelaičio žemė.

 Europiniame kontekste  šio autoriaus darbai  yra labiau žinomi apie Magnitkos  metalurgus,  simbolinės Stalino paminklo  perkėlimo fotografijos, šalies provincijos Gurbšilio kaimo, pergyvenančio šiandienos išbandymus vaizdai. Fotografijos yra  publikuotos įvairiuose leidiniuose, žurnaluose ,,Ogoniok', Paris match", ,,Time", ,,Geo".

Parodoje  nespalvoti peizažai, architektūros fragmentai, tai kas liko iš prūsų, lietuvininkų paveldo. V.Juraitis jau ne vieną dešimtmetį žavėjosi nespalvotosios fotografijos teikiamomis galimybėmis, yra sukūręs  serijas apie iškeldinamą kaimą Jonavos rajone,  apie Sūduvos  kaimo žmonių dvasinę būseną rinkos persidalijimo, turtėjimo ir skurdo fone. Žinomas kaip industrinių peizažų  apie ekologijos problemas autorius, kurie ir dabar nepalieka abejingais ne vieną žiūrovą.V.Juraičio darbus yra įsigiję ketas  Europos  muziejų, fondų ir privačių kolekcijų, taip pat saugoma ir Lietuvos  muziejų kolekcijose.

Mažosios Lietuvos ,,Nadruvos" fotografijų serijų autorius pasirenka statiškas kompozicijas, fiksuoja nejudrius daiktus, žaisdamas šviesa ir šešėliais.Šviesos virpėjimas daiktams ir medžiams suteikia nauja gyvybę tarsi stengdamasis nukelti  žiūrovą  į praeitį.

 Praeitis.Štai prūsų Ramovė Bočagi (Piluškstis) kaime Manoma, kad pirmasis prūsų  religinis kulto centras Ramovė, buvo įkurtas netoli dabartinės Osokino - Lipovkos gyvenviečių šalia Mamonovo (Bagrationovsko raj.). Daug dėmėsio skirta  Tolminkiemiui, kur K.Donelaitis praleido didžiają gyvenimo dalį. Fotografijose užfiksuoti ir kitų raštijos darbininkų  išlikę ženklai, ar bent užuominos apie jų buvimą. Tai Abelio Vilio, katekizmų prūsų kalba autoriaus  bažnyčia (Romanovo) Pabėčiuose, Martyno  Mažvydo  palikti ženklai  Nemane (Ragainėje). Ir užuominos apie tai, ko jau neišliko.

Nadruva - tai ir savotiška metafora, paslaptingas palyginimas, vaizdinys apie mūsų kalbos šaknis. Čia, šiame krašte, gimę liuteronų kunigai, lietuvių raštijos darbštūs kūrėjai daug nuveikė, kad šiandieninių  bruožų įgautų dabartinė lietuvių kalba. Čia buvo puoselėjamas lietuviškas raštas.

Per karą daug vietinių gyventojų žuvo. Likusieji, tarp jų ir lietuvininkai, buvo prievarta iškeldinti į Vokietiją, o jų vietą užėmė naujieji gyventojai iš labiausiai karo nuniokotų Rusijos regionų. Šeštajame dešimtmetyje, kai dauguma lietuvių pradėjo grįžti iš Sibiro lagerių, tremties, jiems buvo draudžiama apsigyventi Lietuvoje. Tai daugeliui kaimyninė Kaliningrado sritis tapo naujaisiais namais.    

Įsigilinusiam į istoriją, čia kiekvienas akmuo, kiekviena kalva prabyla ypatinga kalba.

Nadruva šiandien aprėpia keletą Rusijos federacijos Kaliningrado srities rajonų: Nesterovo, Gusevo, Ozersko, Černiachovsko, Nemano ir kt.

   .