Fotografija

Aplinkos ministerijos antrajame aukšte pradėjo veikti Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) parengta paroda „Šaltiniai ir versmės: padavimai ir legendos". Ją per parodos atidarymą pristatė LGT direktorius Jonas Satkūnas.

Parodoje eksponuojama 20 fotografijų su aprašymais. Jų autoriai - LGT darbuotojai Kęstutis Kadūnas, Vidas Mikulėnas, Zdislav Zanevskij ir Petras Gedžiūnas. Dalis šių nuotraukų buvo paskelbtos leidinyje „Lietuvos šaltiniai ir versmės. Aukštadvario regioninis parkas", kurį LGT išleido 2012 metais. Kai kurios bus išspausdintos šiuo metu rengiamoje knygoje „Lietuvos šaltiniai ir versmės. Žemaitijos nacionalinis parkas". LGT planuoja ir toliau tęsti šią leidinių apie šaltinius ir versmes seriją.

Kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, Lietuvos gamta sukūrė palankias sąlygas kauptis dideliems požeminio vandens ištekliams. Hidrogeologų vertinimu, nedarydami žalos gamtai kiekvieną dieną iš žemės gelmių galime išgauti per 3 milijonus kubinių metrų gėlo geriamojo vandens. Tačiau tai tik nedidelė vandens apykaitos gamtoje dalis. Požeminis vanduo sudaro požeminio „vandens ciklo" dalį. Kartu jis yra labai susijęs su atmosferos arba klimato procesais, su paviršinio upių ir ežerų vandens režimu, su šaltiniais ir pelkėmis. Gruntinio vandens ištakos upių, ežerų slėnių šlaituose ar artezinio vandens ištakos paviršiniuose vandens telkiniuose ir jų slėnių šlaituose ir yra vadinamos šaltiniais arba versmėmis.

Senovės lietuviai gerbė šaltinius, greta jų neretai įkurdavo šventvietes. Nuo seno žinomos legendos ir padavimai apie vandens šaltinių gydomąją galią. Daugiausia tautosakoje yra minimi šventieji šaltiniai. Jų vanduo laikomas sakraliu, turinčiu gydomųjų galių.

AM Visuomenės informavimo skyrius