Fotografija

Šis menininkas, Lietuvos meninės fotografijos patriarchas, visą savo kūrybą paskyrė Klaipėdai ir pamario kraštui, užfiksavo ir savitai atskleidė krašto, miesto ir jo žmonių grožį, šventes ir kasdienybę. Už savo darbus ir indėlį į Lietuvos fotografijos meną V. Straukas apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija, pelnė daugelį kitų apdovanojimų. O šių metų spalio 24 d. - suteiktas Klaipėdos garbės piliečio vardas.

V. Straukas Lietuvos fotografiniame gyvenime ėmė reikštis praeito amžiaus 8-ojo dešimtmečio pradžioje, tačiau pažintis su fotografija prasidėjo dar 1952-aisiais, kuomet žmona Emilija padovanojo fotoaparatą „Zorkij". Tais pačiais metais persikėlė į Klaipėdą, ir pajūrio kraštas bei jo žmonės tapo svarbiausiomis menininko kūrybos temomis. Visos V. Strauko fotografijos persmelktos jausmais, puikiai atitinkančiais fiksuojamą aplinką, įvykius, žmones, vaizdus, V. Strauko vaizduojamas pasaulis visuomet teigiamas.

1972 m. sukuriamas fotografijų ciklas „Pamario motyvai", 1975 m. - ciklas „Kopos", „Jaunoji Klaipėda" (1977-1979) ir nuosekliausia bei didžiausią pripažinimą menininkui atnešusi serija „Paskutinis skambutis" (1975-1987). Po to sukurti taip pat pagarsėję ciklai  „Neringa" (2004) ir „Fotografijos" (2007).

Nuo 1971 m. V. Straukas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. 1976 m. V. Straukui buvo suteiktas tarptautinės meninės federacijos fotografo menininko (AFIAP), o 1994 m. - nusipelniusio fotografo menininko (EFIAP) garbės vardas. Tarp V. Strauko apdovanojimų - trys Grand Prix, septyni FIAP aukso, šeši FIAP sidabro ir 60 kitų medalių. 1993 m. jam suteiktas Fotomenininkų sąjungos garbės vardas. 1999 m. įteiktas valstybinis apdovanojimas - penktojo laipsnio Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinas. 2005 m. V. Straukui suteiktas Lietuvos meno kūrėjo statusas, 2008 m. jam skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.