Kitu kampu

Aš negąsdinu, bet... Mes tikrai labai plačiai nuskambėsim net ir už Europos paribių, jeigu ir ateityje Palangoje tęsim, atleiskit, „kaukolinę" tvartų ir girdyklų kultūrą. Antižmogišką, antipalangietišką, antitautinę, antikurortinę, „šermeninę Antikultūrą". Palangos centre - nei Las Vegasas, nei Hanojus. Viskas... arčiausiai Joskaudų sąvartyno.

Spalio 9-ąją, antradienį, iš Virbališkės, savo daug metų mikrorajono, J. Basanavičiaus gatve ėjau į „Pensininkų prezidiumą", pasėdėt ant suoliukų priešais jūrą, pasigėrėt, kaip dar jūroje maudosi mano kartos - tarp 1940-1950 metų gimimo senjoros.

Einu, niūniuoju sau melodiją - „Bobų vasara". Tai daug fainiau nei kaukolių „balius". Mane aplenkia būrelis rusiškai kalbančių moksleiviukų. Staiga viena iš lydėjusių auklėtojų sušuko: „Riebiata, tūda nie smotrietj... Izvinite, kūda my popali?" („Vaikai, ten nežiūrėkit... Atleiskit, kur mes papuolėm?")

Viena buvusio garsaus viešbučio siena iššaukiančiai „kraupina" skeletais, kaukolių akiduobėm, - nu, blyn, menas...

Nė logikos. Nė etikos. Nė estetikos. Siaubų klasika. Atsiprašau, bet mes ir „beždžioniauti" gerai nemokam. Jei mėgdžiojam vakarietiškų atrakcijų reklamas, tai mokėkim viską „atpiešt" ne agresyviai. Antai, ant tilto į jūrą dešinio šono kažkoks jaunuolis naktį dažais nupurškė - „Svajonių tiltas". Niekas nepyksta. Gal kam pinigai - viskas, bet „siaubiakai" J. Basanavičiaus gatvėje.... AntiLietuva.