Kitu kampu

Egidijus Viskontas

„Prietaisas", „ūsuoti bebrai", „politinis nulis", „Karbauskio šestiorkė", „Vyriausybės lunatikas", „fermos vedėjas"...

Šiais epitetais žiniasklaida ir atskiri jos atstovai viešai vadino naujai išrinktus Seimo narius, paskirtus ministrus, partijų ir frakcijų vadovus. Nors po rinkimų praėjo jau nemažai laiko, tačiau šiuos žiniasklaidos vartotus išsireiškimus prisiminiau „Veiksmo savaitės BE PATYČIŲ" išvakarėse. O prisiminimus iššaukė nauja vieninga žiniasklaidos puolimo banga prieš grupę Seimo narių.

Vieni užregistravo projektą, kuris ribotų neigiamos informacijos plitimą mūsų žiniasklaidoje, kiti pasiūlė Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis remiantis, žiniasklaidos atstovai galėtų susilaukti administracinių nuobaudų už neobjektyvumą, nepagrįstų, nepatikrintų, faktų skleidimą, šališkos informacijos teikimą ir pan. Abi iniciatyvos viešojoje erdvėje buvo sutrintos į miltus, net nebuvo bandoma diskutuoti. Suprask, žiniasklaida žino ką daro, jos liesti nevalia.

Mano nuomone, diskusija šiais klausimais labai reikalinga, nes visuomenės psichologinis mikroklimatas tiesiogiai koreliuoja su emigracija. O šį klimatą labai stipriai įtakoja žiniasklaida. Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad Lietuvoje neigiamos naujienos sudaro daugiau kaip 70 proc. viso turinio, kai tuo tarpu kaimyninėje Lenkijoje šis rodiklis neviršija 3 proc. Čia vertėtų prisiminti, kad Lietuvos visuomenės psichikos sveikatos rodikliai, savižudybių, patyčių lygis didžiausi Europoje. Net patys emigrantai pabrėžia, kad šalį dažnai palieka ne tik dėl nedidelio atlyginimo, tačiau dėl psichologinės gerovės trūkumo. Kur tik pasisuksi, viskas dažoma niūriomis spalvomis. Neseniai kolegų tarpe teko pajuokauti, kad eilinis lietuvis be problemų galėtų įsidarbinti teismo medicinos ekspertu, nes kasdien žiniasklaidoje mirga antraštės apie nužudymus, o straipsniuose, kaip gerame siaubo filme, detaliai nupasakojama kaip, kur, kokiu įrankiu buvo suduota, durta, pjauta, šauta, trenkta aukai. Maža to, viskas dar ir pailiustruojama nuotraukomis iš įvykio vietos.

Verta paminėti ir televizijos laidas, kurios transliuojamas dieną, t.y. tuo metu, kuomet jas gali stebėti iš mokyklų grįžę vaikai. Laidose vaizdžiai rodomas Lietuvos provincijos gyvenimas, alkoholio liūne skęstančių asmenų istorijos ir pan. Negatyvas tapo mūsų gyvenimo dalimi, todėl Seimo narių iniciatyva jį riboti, mano galva, yra skatintinas dalykas. Taip, galima kritikuoti formą, kurią pasirinko Seimo nariai. Gal šios nuostatos nereikia tiesiogiai dėti į įstatymą, bet užmerkti akis prieš šią problemą taip pat negalima. Kadangi visos diskusijos šiuo klausimu baigėsi Seimo narių fiasko, pabandžiau surinkti informaciją, kaip kitose Europos valstybėse ribojamas smurto vaizdavimas žiniasklaidoje.

Europos Sąjungos valstybėse narėse taikomas reglamentavimas, susijęs su smurtinio turinio audiovizualinės žiniasklaidos programose ribojimu, yra žymia dalimi unifikuotas pagal ES teisėje įtvirtintus reikalavimus. ES teisė smurto demonstravimą minėtose programose įpareigoja riboti, visų pirma, nepilnamečių asmenų apsaugos kontekste. Pagal ES teisės nuostatas televizijos programose apskritai neturėtų būti turinio, galinčio rimtai pakenkti nepilnamečių fiziniam, protiniam ar moraliniam vystymuisi. Tokiu turiniu, be kita ko, pripažįstamas savitikslis smurtas. Mažiau kenksmingos nepilnamečių vystymuisi televizijos programos, taip pat ir apimančios tam tikrą smurto demonstravimą, pagal ES teisės nuostatas gali būti transliuojamos, tačiau jų prieinamumas nepilnamečiams turi būti ribojamas parenkant tinkamą transliacijų laiką ar taikant tam tikras technines priemones. Taip pat tokios programos turi būti specifiškai žymimos (garsiniai įspėjimai, vaizdiniai simboliai). Užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, galinčios rimtai pakenkti nepilnamečių vystymuisi, pagal ES teisę gali būti teikiamos, tačiau tik tokiu būdu, kuris užtikrintų, jog nepilnamečiams tokios paslaugos įprastai nebūtų prieinamos.

Minėtos ES teisės nuostatos su tam tikromis variacijomis yra perkeltos į nacionalinius ES valstybių teisės aktus, tačiau kai kuriose valstybėse taikomi ir papildomi smurto audiovizualinės žiniasklaidos programose ribojimo reikalavimai, nebūtinai susiję vien su nepilnamečių apsauga. Pavyzdžiui, Airijoje smurtinis elgesys televizijos programose turi būti vaizduojamas su deramu jautrumu auditorijos įsitikinimams ar jausmams, tik tada, kai tai iš tiesų yra pagrįsta. Bulgarijoje žiniasklaidos paslaugų teikėjai turi užtikrinti, kad nebūtų transliuojamos žiaurumą ar smurto aukštinimą ar toleravimą propaguojančios programos, o Lenkijoje televizijos transliacijos negali propaguoti pažiūrų ir įsitikinimų, kurie yra priešingi moralinėms vertybėms ir socialiniam gėriui, transliacijos turi gerbti religinius auditorijos jausmus, ypač krikščioniškąją vertybių sistemą. Latvijos elektroninės žiniasklaidos priemonių programose draudžiami siužetai, kuriuose aukštinamas smurtas, kviečiama smurtu versti valstybės valdžią ar keisti valstybės santvarką ir kt.

Airijoje 2009 m. Transliavimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transliuotojų veiklą prižiūrinti Airijos transliavimo institucija turi priimti ir, esant reikalui, peržiūrėti kodeksą ar kodeksus, kuriuose nustatomi transliuotojams privalomi veiklos standartai. Pagal Transliavimo įstatymo 42 straipsnio 2 dalį minėtuose kodeksuose, inter alia, turi būti įtvirtintas reikalavimas transliuotojams užtikrinti auditorijos apsaugą nuo žalingo ar įžeidžiančio turinio, ypač užtikrinant, kad smurtinis ar seksualus elgesys būtų vaizduojamas su deramu jautrumu auditorijos įsitikinimams ar jausmams bei deramai atsižvelgiant į tokių programų poveikį vaikų fiziniam, protiniam ar moraliniam vystymuisi. Transliuotojams nustatyti standartai atskleidžiami juos siejant su tam tikrais principais. Kai kurie jų tiesiogiai susiję su smurto transliacijose ribojimu. Pavyzdžiui, transliuotojas privalo užtikrinti, kad šiurkštus ar įžeidžiantis kalbėjimas į programas būtų įtraukiamas tik kai tai yra tinkama ir pagrįsta, taip pat nustatyta, kad reikia vengti šiurkštaus ar įžeidžiančio kalbėjimo tiesioginiame eteryje, o tokiems incidentams įvykus, laiku imtis žingsnių, kad žala būtų sumažinta (paaiškinimai, atsiprašymai už pavartotus žodžius ir kt.).

Austrijoje įstatymiškai įtvirtinta, kad televizijos kanaluose neturi būti programų, kurios gali rimtai pakenkti fiziniam, protiniam ar moraliniam nepilnamečių vystymuisi, ypač programų, susijusių su pornografija ar savitiksliu smurtu. Jei yra transliuojamos televizijos programos, kurios gali paveikti fizinį, protinį ar moralinį nepilnamečių vystymąsi, turi būti užtikrinta, parenkant transliacijos laiką ar kitomis priemonėmis, kad nepilnamečiai tokios transliacijos įprastai negalės žiūrėti. Pabrėžiama, kad užsakomųjų audiovizualinių paslaugų, kurių turinys gali rimtai pakenkti fiziniam, protiniam ar moraliniam nepilnamečių vystymuisi, teikėjai turi užtikrinti reikiamas riboto prieinamumo priemones, kad nepilnamečiai tokia užsakomąja paslauga paprastai negalėtų pasinaudoti. Laikydamasis įstatymo reikalavimų, Austrijos visuomeninis transliuotojas ORF iki 20 val. 15 min. netransliuoja programų, galinčių paveikti fizinį, protinį ar moralinį nepilnamečių vystymąsi. Nuo 22 val. transliuojamos „vaikams netinkamos" ar „tik suaugusiems" skirtos programos yra žymimos, atitinkamai simboliais, rodomais ekrane.

Čekijos įstatymuose nurodyta, jog transliuotojai, inter alia, privalo užtikrinti, kad transliuojamos programos nepropaguotų karo ar nerodytų žiauraus ar kitokio nehumaniško elgesio, užtikrinti, kad transliuojamos programos neskatintų neapykantos lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, tikėjimo ir religijos, politinių ar kitų pažiūrų pagrindu. Taip pat nustatyta, neįtraukti į programas, transliuojamas nuo 6 val. iki 22 val., jokių laidų ir anonsų, kurie gali kelti grėsmę nepilnamečių fiziniam, protiniam ar moraliniam vystymuisi, užtikrinti, kad programose ir reklamoje nebūtų vulgarybių ir keiksmažodžių. Už nustatytų įpareigojimų ir apribojimų pažeidimus Radijo ir televizijos transliavimo taryba gali transliuotojams taikyti sankcijas.

Jungtinėje Karalystėje taikomi bendrai priimti standartai, kurie turi būti taikomi televizijos ir radijo paslaugų turiniui, užtikrinant adekvačią visuomenės narių apsaugą nuo žalingos ar įžeidžiančios medžiagos. Taikydami bendrai priimtus standartus, transliuotojai turi užtikrinti, kad galimai įžeidžianti medžiaga (inter alia, smurtas, seksas, seksualinis smurtas, žmonių žeminimas, kančios, žmogaus orumo pažeidimai) transliacijose butų naudojama, kai yra tai pateisinantis kontekstas. Kartu turi būti transliuojama reikiama informacija, galinti prisidėti prie neigiamų pasekmių išvengimo ar sumažinimo.

Suomijoje 2010 m. priimtomis Televizijos ir radijo veiklos įstatymo pataisomis numatyta, kad televizijos transliuotojai turi užtikrinti programų, kurios galimai pavojingos nepilnamečių vystymuisi dėl smurtinio ar seksualinio turinio, siaubo sukėlimo ar pan. priežasčių, transliavimą tokiu laiku, kai nepilnamečiai paprastai negali jų žiūrėti. Kai tokia programa transliuojama, transliacijos pradžioje turi būti pateikiamas įspėjimas arba visos transliacijos metu turi būti rodomas potencialią žalą atspindintis simbolis. Pagal Suomijos transliuotojų susitarimą tik 18 metų turintiems asmenims skirtos programos transliuojamos ne anksčiau kaip nuo 23 val., o 16 metų turintiems asmenims skirtos programos - ne anksčiau kaip nuo 21 val.

Švedijoje Radijo ir televizijos įstatyme nustatyta, kad kai televizijoje transliuojamos laidos, detaliai vaizduojančios realų smurtą ar pornografinius vaizdus, prieš jų transliaciją privalo būti arba įspėjimas žodžiu arba tokios transliacijos metu nuolat privalo būti rodomas įspėjamasis tekstas. Tokios laidos negali būti transliuojamos tokiu laiku ir tokia forma, kai yra didelė poveikio rizika laidas žiūrintiems vaikams, nebent dėl specialių priežasčių tai yra pateisinama. Laidos, transliuojamos kaip užsakomosios televizijos paslaugos, kuriose detaliai vaizduojamas realus smurtas ar pornografiniai vaizdai, negali būti transliuojamos tokiu būdu, kai yra didelė poveikio rizika laidas žiūrintiems vaikams, nebent dėl specialių priežasčių tai yra pateisinama.

Pateikiau tik nedidelę dalį kitose šalyse taikomų apribojimų žiniasklaidai. Kaip matome, minėtos šalys saugo savo visuomenę (ypač nepilnamečius asmenis) ir neigiamą informaciją transliuoja ribodamos jos prieinamumą. Nustato kada ji gali būti rodoma (pvz. po 22 val.), žymi atitinkamais ženklais, vengia patyčių, įžeidžiančios medžiagos, smurto ir kitų žalą galinčių padaryti scenų afišavimo. Jeigu nesilaikoma įstatymų - žiniasklaidos priemonės auklėjamos sankcijomis. Tuo tarpu Lietuvoje vengiama net diskutuoti apie galimus negatyvo ribojimus. O gaila..

Pabaigai, noriu pritarti Lietuvos žmogaus teisių asociacijai, kuri pasisakė prieš žiniasklaidos atstovų kanonizavimą. Tiek žiniasklaida, tiek kiekvienas iš mūsų galime keistis. Negalima gyventi vien negatyvu, kuris šiuo metu užgožia bet kokias geras naujienas. Diskutuokime, tarkimės, spręskime ir veikime. Tikiu, kad visi bendrai galime sukurti šalį, iš kurios nesinorės išvykti.

*** Straipsnis paruoštas remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyriaus parengta medžiaga.