2021 m. gruodžio 3 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kitu kampu

*print*

Archyvas :: 3. O ką ir kaip į žurnalisto ir komisijos argumentus atsakė ES pirmosios instancijos teismas?

2014-03-25
 
Jonas Vėlyvis

Jonas Vėlyvis

 

Jonas Vėlyvis

Teismo vertinimu ginčijamas aktas aiškiai nekeičia ieškovo teisinės padėties. Iš ES reglamento 1073/1999 nuostatų matyti, jog galutinėje OLAF ataskaitoje pateiktos išvados savaime nereiškia, kad bus pradėtas teismo procesas ar drausminė procedūra, nes kompetentingos valdžios institucijos gali pačios nuspręsti, kokių veiksmų reikia imtis priėmus galutinę ataskaitą, ir todėl tik jos turi teisę priimti sprendimus, galinčius daryti poveikį asmenų, kurių atžvilgiu ataskaitoje rekomenduojama pradėti tokius procesą ar procedūras. Be to, šis reglamentas tik numato, kad nacionalinėms teisminėms institucijoms perduodama informacija, o šios savo diskrecijos ribose pačios vertina minėtos informacijos turinį ir svarbą, ir kokių tolesnių veiksmų prireikus reikėtų dėl to imtis. Todėl OLAF perdavus informaciją, tikimybė, kad bus pradėtas teisminis procesas, bei tolesni teisiniai veiksmai visiškai priklauso tik nuo nacionalinių valdžios institucijų.

Pirmiausia lojalaus bendradarbiavimo principas nustato valstybėms narėms (taigi ir Lietuvai) pareigą imtis visų tinkamų priemonių, siekiant užtikrinti ES teisės taikymą ir veiksmingumą, ir numato ES institucijoms abipuses lojalaus bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis pareigas.

Šis principas reiškia, kad OLAF perdavus informaciją nacionalinėms teisminėms institucijoms, pastarosios šią informaciją turi nuodugniai išnagrinėti ir iš to padaryti tinkamas išvadas, siekdamos užtikrinti ES teisės laikymąsi, prireikus - pradėdamos teisminį procesą, jeigu mano, kad tai būtų pagrįsta. Vis dėlto tokia pareiga nuodugniai išnagrinėti neįpareigoja minėtą nuostatą aiškinti kaip nustatančią, kad aptariamas perdavimas yra privalomas ir nacionalinės valdžios institucijos įpareigotos imtis konkrečių veiksmų.

Žurnalisto nurodytiems faktiniams argumentams, kurie, jo nuomone, įrodo, kad Belgijos teisminės institucijos neveikė nepriklausomai, bet paprašytos OLAF, teismas nepritarė.

Galiausiai taip pat nepagrįstas argumentas, susijęs su veiksmingos teisminės gynybos nebuvimu.

Teismo nuomone apskritai iš bylos medžiagos ir per posėdį vykusių diskusijų matyti, kad žurnalistas Belgijos teismuose, o vėliau - Europos žmogaus teisių teisme pareiškė ieškinį dėl priemonių, kurių ėmėsi Belgijos teisminės institucijos po to, kai 2004 m. vasario 14 d. OLAF perdavė informaciją. Be to, žurnalistas Hans-Martin Tillack galėjo pasiūlyti nacionaliniams teismams, kurie patys neturi kompetencijos paskelbti negaliojančiu aktą, kuriuo OLAF perdavė informaciją Belgijos teisminėms institucijoms kreiptis į Teisingumo Teismą pateikiant prejudicinį klausimą.

Todėl teismas konstatavo, jog šiuo atveju informacijos perdavimas pagal reglamentą 1073/1999 neturi privalomų teisinių pasekmių, jis negali būti laikomas aktu, galinčiu paveikti žurnalisto teisinę padėtį. Todėl reikalavimai panaikinti aktą, kuriuo OLAF perdavė informaciją Vokietijos ir Belgijos teisminėms institucijoms, yra nepriimtini.

 O kaip dėl žurnalisto reputacijos ir jam padarytos žalos?

 Komisijos manymu su žalos atlyginimu susijusią ieškinio dalį sudaro du atskiri reikalavimai. Jie susiję su žalos, tariamai padarytos, pirma, OLAF skundu ir, antra, OLAF pranešimais spaudai bei kitais viešais OLAF pareiškimais, atlyginimu. Ši su žalos atlyginimu susijusi ieškinio dalis yra visa nepriimtina, nes neatitinka Pirmosios instancijos teismo procedūros sąlygų bei kitų reikalavimų.

O kaip šį žalos reikalą vertino teismas?

Jo nuomone, pagal nusistovėjusią teismo praktiką ir remiantis Teisingumo Teismo statutu,  kiekviename pareiškime turi būti nurodyti bylos dalykas ir pagrindai, kuriais remiamasi, santrauka. Tai turi būti nurodyta pakankamai aiškiai ir tiksliai, kad prireikus atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Pirmosios instancijos teismas - priimti sprendimą, nesiremdami jokia kita informacija. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir tinkamą teisingumo vykdymą, kad ieškinys būtų priimtinas, reikia, jog iš paties pareiškimo teksto būtų nors apibendrintai, bet nuosekliai ir suprantamai matyti visos esminės faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis pagrįstas.

Tam, kad būtų tenkinami šie reikalavimai, ieškinio pareiškime dėl tariamai ES institucijos padarytos žalos atlyginimo turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios nustatyti veiksmus, kuriais žurnalistas kaltina instituciją, motyvai, kodėl jis mano, jog tarp veiksmų ir tariamai patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys, bei šios žalos pobūdis ir dydis. Nagrinėjamu atveju pirmiausia pažymėtina, kad ieškovo reikalavimai atlyginti tariamą žalą yra labai glausti. Vis dėlto iš jų galima nustatyti dvi tariamai neteisėtas OLAF veikas, dėl kurių, ieškovo manymu, jam buvo padaryta žala. Pirmoji susijusi su OLAF skundu Belgijos teisminėms institucijoms. Antroji - su OLAF pranešimais spaudai.

Be to, iš pareiškimo matyti, kad žala, kurią dėl tariamai neteisėtų OLAF veiksmų teigia patyręs žurnalistas, padaryta jo reputacijai ir profesinei garbei. Taip pat remiantis pareiškimu galima nustatyti tariamai OLAF padarytos žalos dydį. Galiausiai žurnalistas Hans-Martin Tillack mini priežastinio ryšio tarp nurodytos žalos ir įvairių neteisėtų veiksmų, kuriais kaltinama OLAF, egzistavimą. Be to, iš Komisijos pateiktų argumentų dėl ieškinio pagrįstumo matyti, kad ji galėjo tinkamai pasirengti gynybai dėl ES deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Taigi Komisijos kaltinimą, kad pareiškimas neatitiko procedūros reikalavimų, teismas atmetė.

Dėl reikalavimo atlyginti su OLAF skundu susijusią žalą Komisija teigia, kad jis nepriimtinas, nes jis glaudžiai susijęs su reikalavimu dėl panaikinimo, kuris yra nepriimtinas. Šiuo atžvilgiu primintina, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo yra atskira teisių gynimo priemonė, kuri turi ypatingą paskirtį teisių gynimo priemonių sistemoje, ir jai keliamos įgyvendinimo sąlygos suformuluotos atsižvelgiant į jos specifinį tikslą. Ieškiniais dėl panaikinimo ir dėl neveikimo siekiama sankcionuoti už teisiškai privalomo akto neteisėtumą arba tokio akto nebuvimą, o ieškinio dėl žalos atlyginimo dalykas - prašymas atlyginti žalą, atsiradusią dėl ES institucijai ar organui priskirtino neteisėto akto ar veiksmų.

Taigi asmenys, kurie dėl ES sutartyje nurodytų priimtinumo sąlygų negali tiesiogiai ginčyti tam tikrų ES aktų arba priemonių, vis dėlto turi galimybę užginčyti veiksmus, kurie nėra sprendimai ir dėl kurių dėl to negalima pareikšti ieškinio dėl panaikinimo, pareikšdami ieškinį dėl deliktinės atsakomybės, jeigu dėl tokių veiksmų gali kilti ES atsakomybė.

Todėl žurnalisto pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo, kuriuo siekiama, kad būtų atlyginta moralinė žala, kurią jis patyrė dėl OLAF inkriminuojamų veiksmų, priimtinumas turi būti vertinamas atskirai. Iš to, kas anksčiau pasakyta, matyti, kad žurnalisto reikalavimai atlyginti žalą, kurią jis patyrė dėl tariamai neteisėtų OLAF veiksmų, yra priimtini.

 

 (Bus daugiau)

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-04-08 18:11
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media