2021 m. lapkricio 29 d., Pirmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kitu kampu

*print*

Archyvas :: 5. O kaip vertino pirmosios instancijos teismas, girdėdamas tokius šalių argumentus?

2014-03-27
 
Jono Vėlyvio portretas. Dailininkas Albertas Vaidila

Jono Vėlyvio portretas. Dailininkas Albertas Vaidila

 

Jonas Vėlyvis

Jis nurodė, jog iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad ES deliktinė (turtinė) atsakomybė už jos organų neteisėtus veiksmus prasme kyla tuo atveju, kai tenkinamos visos sąlygos: institucijų veiksmai. kuriais jos kaltinamos, yra neteisėti, padaryta reali žala bei egzistuoja priežastinis ryšys tarp tariamų veiksmų ir nurodytos žalos.

Teismo praktika reikalauja, kad būtų nustatytas pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios asmenims teises, pažeidimas. Kalbant apie reikalavimą, kad pažeidimas būtų pakankamai akivaizdus, leidžiantis nuspręsti, jog jis tenkinamas, - atitinkamos ES institucijos akivaizdus ir sunkus jos turimos diskrecijos ribų pažeidimas.

Kalbant apie su priežastiniu ryšiu susijusią sąlygą, ES gali būti laikoma atsakinga tik už žalą, kuri pakankamai tiesiogiai atsirado dėl neteisėtų atitinkamos institucijos veiksmų.

Jei nėra tenkinama nors viena iš šių sąlygų, visą ieškinį reikia atmesti, nesant reikalo nagrinėti kitų sąlygų. Todėl, atsižvelgiant į šią teismo praktiką, reikia patikrinti įvairių ieškovo nurodytų argumentų pagrįstumą.

Pirmiausia pažymėtina, kad pagrindines teises sudarantys privataus gyvenimo ir būsto apsauga, spaudos laisvė, nekaltumo prezumpcijos principas ir teisė į teisingą teismo procesą suteikia privatiems asmenims teises, kurių laikymąsi turi užtikrinti ES teismas. Šiuo atžvilgiu žurnalistas Hans-Martin Tillack nurodo dvi tariamai neteisėtas skirtingo pobūdžio OLAF veikas, kurias dėl jų skirtingo pobūdžio reikia nagrinėti atskirai.

Visų pirma dėl prašymo atlyginti tariamai OLAF skundu padarytą žalą buvo konstatuota, kad teisminėms institucijoms priklauso spręsti, kokių tolesnių veiksmų imtis remiantis Reglamentu 1073/1999 dėl OLAF perduotos informacijos, ir šis perdavimas neturi jokio privalomojo pobūdžio jų atžvilgiu. Todėl būtent nacionalinių teisminių institucijų, nusprendusių pradėti teisminį procesą, o vėliau atlikusių tyrimą, veiksmai yra ieškovo nurodytos žalos priežastis.

Be to, žurnalistas Hans-Martin Tillack nepaaiškina, kaip konfidencialaus pobūdžio informacijos perdavimas nacionalinėms teisminėms institucijoms, kai nebuvo tvirtinama, jog šio konfidencialumo nebuvo laikytasi, gali pakenkti jo reputacijai ir profesinei garbei.

Iš to matyti, kad žurnalistas Hans-Martin Tillack neįrodė, jog egzistuoja pakankamai tiesioginis priežastinis ryšys tarp pagal Reglamentą 1073/1999 OLAF informacijos perdavimo Belgijos teisminėms institucijoms ir nurodytos žalos.

Kadangi šioje byloje netenkinama sąlyga ES deliktinei atsakomybei kilti, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp nurodytos žalos ir OLAF veiksmų, prašymas atlyginti OLAF skundu padarytą žalą turi būti atmestas, nesant reikalo nagrinėti kitų minėtos atsakomybės atsiradimo sąlygų.

Antra, dėl prašymo atlyginti tariamai OLAF pranešimais spaudai padarytą žalą pažymėtina, kad žurnalistas Hans-Martin Tillack nurodo ombudsmeno rekomendacijas, kuriose konstatuojamas netinkamo administravimo atvejis, ir iš to padaro išvadą, jog vienas pranešimas spaudai kaip toks yra neteisėtas administracinis aktas, o kitas pranešimas spaudai laikytinas nauju netinkamo administravimo atveju, kuris, dar kartą paskelbdamas ankstesniame pranešime esančius tvirtinimus, taip pat pažeidžia proporcingumo principą.

Šiuo atžvilgiu pirmiausia pasakytina, kad gero administravimo principas, kuris vienintelis nurodytas pažeistas šiuo atveju, pats nesuteikia teisių privatiems asmenims, išskyrus, kai jis išreiškia specifines teises 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio prasme. Pavyzdžiui, teisę, kad asmens reikalai būtų tvarkomi nešališkai, sąžiningai ir per kuo trumpesnį laiką, teisę būti išklausytam, teisę susipažinti su savo byla, teisę, kad būtų pagrįsti jo atžvilgiu priimami sprendimai, tačiau šiuo atveju taip nėra.

Be to, pats netinkamo administravimo atvejis, kaip jį kvalifikavo ombudsmenas, nereiškia, kad OLAF veiksmai yra pakankamai akivaizdus teisės normos pažeidimas teismo praktikos prasme. Iš tiesų įkūrusi ombudsmeno instituciją, Sutartis Sąjungos piliečiams, konkrečiai kalbant, ES pareigūnams ir kitiems tarnautojams nustatė ieškinio pareiškimui ES teisme alternatyvią priemonę, skirtą jų interesams ginti. Ši alternatyvi neteisminė priemonė atitinka specifinius kriterijus ir jos paskirtis nebūtinai yra ta pati kaip kreipimasis į teismą.

Taip pat atsižvelgiant į Reglamentu 1073/1999 OLAF suteiktą savarankiškumą ir į bendrąjį interesą naudojantis pranešimais spaudai informuoti visuomenę, manytina, kad OLAF turi diskreciją spręsti dėl su jos tyrimo veikla susijusių pranešimų savalaikiškumo ir turinio.

Be to, išnagrinėjus pranešimo spaudai formuluotę, matyti, kad vienintelė ištrauka, kuri galėtų padaryti žalos, išdėstyta taip: „Remiantis (OLAF) gauta informacija, žurnalistas gavo keletą dokumentų. Neatmetama galimybė, jog tam, kad būtų gauti šie dokumentai, kažkam iš OLAF (ar iš kitos institucijos) buvo sumokėta".

Netgi darant prielaidą, kad asmenims, girdėjusiems apie šią bylą, gali kilti mintis, jog kalbama apie ieškovą, šie hipotetiškai suformuluoti kaltinimai, neįvardijant ieškovo ir žurnalo, kuriam jis dirbo, nereiškia, kad OLAF akivaizdžiai ir sunkiai pažeidė savo turimos diskrecijos ribas. Be to, juk pats Stern savo pranešime spaudai įvardijo žurnalistą. Taigi dėl pastarojo tapatybės atskleidimo, susiejant jį su OLAF tyrimais, yra kalta ne OLAF, bet pats Stern žurnalas, kuriam dirbo žurnalistas Hans-Martin Tillack. Todėl dėl šio paskelbimo atsiradusi nurodyta žala, susijusi su pažeista reputacija ir profesine garbe, negali būti priskirta OLAF. Dėl to ginčijamu pranešimu spaudai OLAF nepadarė jokio pakankamai akivaizdaus ES teisės pažeidimo.

Ombudsmenui priėmus rekomendacijos projektą, paskelbtame OLAF pranešime spaudai bandoma sušvelninti ankstesniame pranešime spaudai esančius kaltinimus. Jame nurodyta: „Šiuo atžvilgiu pradėtas OLAF tyrimas nenutrauktas, bet kol kas (OLAF) nerado įrodymų, patvirtinančių, kad buvo sumokėta". Todėl manytina, kad šis pranešimas, kaip ir ankstesnis, nesudaro pakankamai akivaizdaus teisės normos pažeidimo.

Tokią pačią išvadą reikia padaryti ir dėl OLAF spaudos atstovo pareiškimo, cituoto žurnale European Voice, pagal kurį OLAF „iš pirmo žvilgsnio turėjo įrodymų, patvirtinančių tikimybę, jog buvo sumokėta", nes dėl atsargiai išdėstytos formuluotės negalima nustatyti, kad padarytas pakankamai akivaizdus ES teisės pažeidimas. Kalbant apie OLAF direktoriaus pareiškimą per Stern TV žurnalistas Hans-Martin Tillack nepateikia jokio įrodymo, leidžiančio patikrinti jo turinį.

Apskritai savo pareiškime žurnalistas Hans-Martin Tillack neišdėsto jokių teisinių argumentų, kurie leistų įvertinti, kodėl OLAF pranešimų spaudai ir kitų viešų pareiškimų paskelbimas galėtų būti kvalifikuojamas kaip „pakankamai akivaizdus (teisės normos) pažeidimas".

Iš to, kas pasakyta, matyti, kad žurnalistas Hans-Martin Tillack neįrodė, jog OLAF padarė pakankamai akivaizdų ES teisės pažeidimą, dėl kurio galėjo būti padaryta jam žala. Todėl jo prašymą atlyginti dėl OLAF pranešimų spaudai ir kitų viešų pareiškimų padarytą žalą reikia atmesti, nesant reikalo vertinti nurodytos žalos realumo ir turinio.

Teismas atmetė visą ieškinį. Reikalas iki šio teismo sprendimo truko 4 metus. Žala žurnalistui buvo padaryta, tačiau ją atlyginti turėjo Belgijos teismas. Ar žurnalistas kreipėsi į jį - man nepavyko sužinoti.

Kokias išvadas gali padaryti mūsų žurnalistai? Įvairias kiekvienas sau. Ar kada nors mūsiškiams teks panašiai bylinėtis? Vargu bau, nes oi, kaip dauguma jų nenori skaityti ES oficialių dokumentų ir pagal juos ką nors rašyti ar kalbėti, rodyti. O dar ieškoti slaptų??

(Pabaiga)

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-04-15 07:44
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media