Kitu kampu

Seimo Ateities komitetas lapkričio 3 d. neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas" virtualioje diskusijoje „Ar Lietuvos Respublika valdoma, ar administruojama?" aptarė biurokratijos įsišaknijimo problemas, dalijosi įžvalgomis, ar mūsų valstybė yra valdoma veiksmingai, ar jos valdymui sukurtas administravimo aparatas funkcionuoja ekonomiškai.

Realybėje praktiškai visos organizacijos, veikiančios ir viešajame, ir privačiame sektoriuje, pasižymi skirtingu biurokratijos laipsniu. Pasak vidaus reikalų viceministrės Sigitos Ščajevienės, „Kai kalbame apie debiurokratizaciją valstybės valdyme ar administravime, mes kalbame apie biurokratizacijos laipsnio sumažinimą ar padidinimą <...>. Biurokratizacijos instituto kaip proceso valstybės valdyme negalėtume išvengti, nes priešingu atveju įsivyrautų chaosas. Klausimas, kiek šis įrankis yra proporcingas, adekvatus ir naudingas visuomenei."

Šalyje per kelis dešimtmečius skirtingų viešojo sektoriaus subjektų ir jų teikiamų paslaugų viešojo valdymo erdvėje kiekis kito į gerąją pusę ir tobulėjo jų veikla. Vis dėlto, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros prof. dr. Lauro Bielinio nuomone, „Esminis, arba raktinis, reiškinys sprendžiant administracines biurokratines problemas yra ne institucijų ir struktūrų pertvarka, ne taisyklių ir funkcijų tobulinimas, <...> o biurokratinio mąstymo inercijos." Esamoje situacijoje net gavus naujas, geras ir aiškias taisykles, į „klientą" žvelgiama sausai, laikantis atstumo, formaliai, kitaip tariant, labai biurokratiškai.

Tokio mąstymo priežastį bandė paaiškinti Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas, apžvalgininkas, filosofas Paulius Gritėnas, teigdamas, kad „Pati visuomenė nerodo intereso gerinti valdžios, administravimo kokybės. Visuomenė turi ne tik reikalauti, tačiau ir skatinti". P. Gritėno nuomone, siekiant išsiaiškinti, ko nori visuomenė - geresnės valdžios ar geresnio administravimo - reikalingi valdžią ir administracinį aparatą jungiantys grįžtamieji ryšiai. Puiki proga apie tai diskutuoti rinkimų metu, kuria retai pasinaudojama.

Forume dalyvavusi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva antrino, kad atėjo laikas seniai reikalingoms valstybės modernizavimo reformoms. Krizė - puiki proga optimizuoti valdymą. Poreikis skaitmenizuoti yra ir papildoma teigiama aplinkybė, nes siekiant skaitmenizuoti visas atliekamas funkcijas ir procedūras - pirmiausia reikia jas išgryninti, apsivalyti nuo dubliavimosi. Savo ruožtu AB ,,Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai" (ESTEP) valdybos pirmininkas dr. Klaudijus Maniokas pasidalijo visiškai priešinga nuomone, pažymėdamas, kad pastaruosius du dešimtmečius per daug dėmesio yra skiriama institucijoms ir dubliavimosi funkcijų išgryninimui. „Pagrindinė problema - Lietuvos valstybės kūnas yra neproporcingai didelis ir neproporcingai prastai finansuojamas. Pinigų mažai, funkcijų daug, viešojo sektoriaus žmonių yra per daug", - teigė K. Maniokas.

Diskusijos dalyvių nuomone, šalies diskursas dėl biurokratijos įsišaknijimo - modernus, o jo elementai teisingi, tačiau norint mažinti viešojo sektoriaus valstybės tarnautojų skaičių ir didinti jiems atlyginimus reikalinga politinė valia. Ir tai nėra biurokratų problema.

Forume, svarstant valdysenos biurokratizavimo iššūkius, be cituotų prelegentų dalyvavo ir savo įžvalgomis dalijosi prof. dr. Arūnas Augustinaitis, Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus vedėjas, politologas, teisininkas, istorikas dr. Alvidas Lukošaitis ir kiti forumo dalyviai.

„Intelektualinio Lietuvos savarankiškumo" forumą inicijuoja Seimo Ateities komitetas. Diskusiją moderavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotojas Ginas Dabašinskas.

Besidomintys šalies valdysena, Seimo interneto svetainės Youtube paskyroje gali peržiūrėti visą įvykusios diskusijos ĮRAŠĄ.

Daugiau informacijos:

Prof. Raimundas Lopata

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. raimundas.lopata@lrs.lt

Asta Rubežė

Ateities komiteto biuro patarėja

El. p. asta.rubeze@lrs.lt

Tel. (8 5) 239 6950