Henrikas Vaitiekūnas
Modernioji žurnalistika - kuriai nepritariu - teigia, kad jei turi keletą skaičių (trejetos tikrai pakanka), tai jau gali iš namų kojos nekelti ir visai neblogą rašinį (pavyzdžiui, apie Covid‘ą) sukurpti. Tiesa, tam, kad jis būtų įdomus, kad turėtumei su kuo palyginti, dar reikėtų skaičių iš praeities. Jei atrasi, tai beliks žodžius - tarsi lego kaladėles - gražiai sudėlioti. Tokiu būdu sukonstruotų rašinių šiandien yra daug.
Pasaulis yra margas nuo skaičių, kurie mums nei gero, nei blogo nežada. Tačiau, pamatę juos, mes išplečiame akis, mintyse tariame „negali būti" ir laukiame vakarienės: kad jos metu nustebintume savo anūkus. Arba savąją bobutę. Ir, žinokite, tai yra naudinga: tai suartina, vakarą pagyvina. Ir leidžia prisiminti dar vieną nepatikrintą teiginį. Tas teiginys toks: jei žmogus sugeba kuo nors stebėtis, tai, galbūt, dar nėra galutinai pasenęs. Bet čia - ne apie „šeimų" maršus ar gėjų paradus: yra įdomesnių (ir pavojingesnių) dalykų.
Pavyzdžiui, jei sudarysite geras gyvenimo sąlygas žiurkių porelei, tai per 18 mėnesių (sąlygoms nesikeičiant) jų prisiveis arti milijono. Kitas bandymas susijęs su nelaimingų atsitikimų skaičiais. Jų nedaug buvo, bet geriau ir nebandykite: vynuogės, kaitinamos mikrobangų krosnelėje - tikrai sprogsta!
Nežinau, ar Jums kada nors gyvenime pravers dar du skaičiai. Bet vienu iš jų galite nustebinti tą savo bobutę (praneškite jai, kad havajų kalboje - tik 12 raidžų), o kitu - anūkus (jiems pasakykite, kad minus 40 laipsnių pagal Celsijaus skalę atitinka ir minus 40 pagal Farenheitą). Na, ir dar pasismaginkime: pasidžiaukime, kad mūsų krašte (kol kas!) neauga kokosai: mat pasaulyje kasmet užfiksuojama apie 150 atvejų, kai nuo palmės krentantis riešutas užmušė čiabuvį.
O dabar - du patarimai sveiko gyvenimo būdo ir... vištienos mėgėjams. Jei eisite 5 kilometrus greitu tempu, tai neteksite tiek kalorijų, kiek ir bėgdami. O išvadas apie vištieną pasidarykite patys: prieš keturiasdešimt metų iš paukštynų į parduotuves jos iškeliaudavo 260 procentų liesesnės, nei dabar. Tai kam nauda, o kam - žala?
Skaičiukai, padėsiantys užbėgti už akių artėjančiai dar vienai negandai - peršalimo ligoms. Skiepais tikiu, bet tikiu ir skaičiais: peršalimo virusų - per 200. Kaip „pritaikyti" skiepus, kuomet vienas virusas per vieną dieną „priveisia" iki 16 milijonų skirtingų mutacijų „palikuonių"? Nuo peršalusio žmogaus čiaudulio metu į visas puses „pažyrantys" virusai lekia 160 km/val. greičiu. Vieninteliai patarimai - tokie pat, kaip ir Covid‘o atveju - kuo dažniau plauti rankas, ir kaukės. O, jei pajutote prmuosius simptomus (t.y. jau pavėlavote), yra naujai patvirtintas senasis metodas: 0,2 gramo vitamino C per dieną. Tai bent sutrumpins gydymosi laiką.
Man visada įdomiausia yra rašinio dalis, kurioje ką nors naujo išgirstu apie psichologiją. Nes gi ne veltui sakoma: psichologiją gyvenimą daro sudėtingesniu, bet tinkamas jos taikymas egzistenciją gerokai lengvina. Kas tai? Mokymas būti gudriu, ar patarimai, kurių privalu nepamiršti?
Žinoma, nepamiršau, kad šiandien nardome po skaičių pasaulį. Todėl pranešu: teigiama, kad moteris apie vyrą spėja sužinoti per pirmas 45-erias pažinties sekundes. 10 sekundžių skiriama bendram įspūdžiui ir figūrai, per 8 sekundes įvertinamos akys, per 7 - plaukai, 10 sekundžių skiriama veido formai ir 5 sekundės - pečiams. Megstantieji skaičiuoti pastebės: dar 5 sekundžių trūksta. Taip! Per jas apžiūrimi pirštai, ir tikrinama, ar yra ant jų žiedas, ar ne.
Ir - psichologinis faktorius, kuris gali nepatikti. Ne tik dėl to, kad skaičių jame nebus. Pabandykite - dabar pat - save pakutenti. Nieko neįvyko? Tai kodėl gi kikenate ir visaip erzėjate, kuomet kas kitas jus kutena? Žinovai sako, kad tas „kutinys" - atavistinė reakcija: panašiai kažkada gynėmės nuo vabzdžių ir parazitų, priimdavome tai, kaip pavojaus ženklą. Todėl dabar ir maivomės, kitų pakutenti. O kai patys tai darome - pavojaus nejaučiame. O štai dabar ir tas pavojingasis sakinys: jei jums juokinga bei smagu, kai patys save kutenate - tai gali būti pirminis šizofrenijos požymis. Bet gal ir ne?
Vėl skaičiai. Tik neįsivaizduoju, kuo jie mums gali būti naudingi: kasmet griaustiniai ant žemės „pasėja" daugiau, nei 10 milijonų tonų azoto (gal kas sugalvos, kaip tą trašą surinkti?); kenkėjai kasmet suryja iki 30 procentų pasaulio derliaus (kodėl nieko nesako entomologai?); ne, tie entomologai netyli: teigia, kad pasaulio vorai kasmet suėda tiek vabalų, kiek sveria visi planetoje gyvenantys žmonės. Bet netikiu.
Todėl pereiname prie įdomesnės, nei vorai ar vabalai statistikos. Ji mieliau skaitysis. O ar pavojinga - patys ir nuspresite. Teigiama, kad šiuo metu (dabar, kai rašinį skaitote) neblaivūs yra mažiausia 60 milijonų žemės gyventojų. Toks mažas procentas šiek tiek stebina. Gal likusieji „gaivinasi" kitais būdais? Netirsim. Bet apie degtinę - brangiausią pasaulyje degtinę - turiu pranešti: tai - „Billionaire vodka". Po daugelio filtracijų (tarp jų - ir filtracija šlifuotais deimantais), ji pilama į platininius, brangakmeniais papuoštus butelius. Litras kainuoja 3,7 milijono dolerių.
Dabar - šampano ir alaus skaičiukai: maksimalus užregistruotas šampano kamčio „šūvio" greitis - 95 km/val., o stipriausias pasaulio alus „Snake Venom" gaminamas Škotijoje. Stiprumas - 67,5 laipsnio.Tikėkime, kad tam tikros institucijos pretenzijų publikacijai neturės, nes šių gėrimų Lietuvoje nerasite. Žinoma, viskas yra laikina.
Šimtus skaičiukų esu surinkęs apie svarbiausiojo mūsų organo - širdies darbą. Kada nors juos pateiksiu. O šiandien - tik du iš jų: mažiausia tikėtini. Jei esate vegetaras, Jūsų šansai susirgti bet kuria širdies liga - 20-čia procentų mažesni. Bet, jei neturite daugiau nei pusės dantų, infarkto ar insulto rizika padvigubėja.
Tuo sakiniu pagąsdinimai dar nesibaigia. Tik primenu: ne mano jie išgalvoti, o iš protingų knygų išskaityti. Na, pasigąsdinkite: teigiama, kad dešiniarankiai gyvena net devyneriais metais ilgiau už kairiarankius; diabetas - liga nuo kurios pasaulyje daugiausia apakusiųjų; persideginusieji saulėje (!) patiria daugiau susirgimų vėžiu, nei rūkoriai suserga nuo tabako; ir dar viena nemaloni teisybė: tyrimai rodo, kad ant dažno kontoros rašomojo stalo neteisingų bakterijų yra keturiskart daugiau, nei tualete. Galite patikėti. Arba - galite patikrinti.
Jei esate smalsūs, tai tikrai į rankas imsite skaičiuoklę ir pabandysite patvirtinti arba paneigti ir paskutiniuosius šiame rašiny pateiktus faktus. Taigi, ar gali būti tiesa, kad trys turtingiausios pasaulio šeimos yra sukaupusios daugiau turtų, nei 48-nios prasčiausiai besilaikančios valstybės? Ar patikėsite tuo, kad du trečdaliai pasaulio gyventojų niekada nematė sniego? Ir - kodėl statistika rodo, kad žaibas šešiskart dažniau trenkia į vyrus, nei į moteris?
Na, ir paskutinis sakinys: kodėl visi (ir vadovėliai taip pat) tą karą tarp Anglijos ir Prancūzijos vadina šimtamečiu karu, jei jis prasidėjo 1337-aisiais, o baigėsi 1453-aisiais?
Rubrika Kitu kampu yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.
Komentarai (4)