Naujos knygos, leidiniai

Rugpjūčio 22 d., trečiadienį, 18 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13, Kaunas) įvyks Gintauto Labanausko naujos eilėraščių knygos „Kažkada" pristatymas.

Renginyje kartu su knygos autoriumi dalyvaus Nacionalinio Kauno dramos teatro direktorius aktorius Egidijus Stancikas, aktorės Laima Rupšytė-Strazdauskienė, Hana Šumilaitė. Romansus pagal G. Labanausko eiles atliks Matas Kaunietis.

Prof. dr. Gintautas Labanauskas gimė 1963 m. Šilutėje. Dabar gyvena Kaune. G. Labanauskas - lakūnas inžinierius, ekonomikos mokslų daktaras, Kauno technologijos universiteto profesorius. Ilgą laiką - nuo 2003 iki 2014 m. vadovavo Vidaus vandens kelių direkcijai. Kelerius metus dirbo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijoje, ėjo Tranzito ir geležinkelių transporto departamento direktoriaus pareigas. Šiuo metu dirba VšĮ „Ekoagros", atsakingos Lietuvoje už ekologinės gamybos, ekologiškų ir nacionalinės kokybės produktų sertifikavimą, direktoriumi.

G. Labanauskas yra visuomeninio judėjimo „Dirbam Kaunui" narys. Lietuvos Respublikinės Afganistano karo veteranų organizacijos pirmininko pavaduotojas. Tris kadencijas buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. 2002 m. su bendraminčiais įkūrė Gintauto Labanausko labdaros ir paramos fondą. 

Pirmąją knygą G. Labanauskas išleido 2005 m. Jo kūrybiniame bagaže - poezija, apybraižos, esė, dienoraštis ir kt. žanrai. „Kažkada" - penkioliktoji autoriaus knyga.

„Kažkada" - tai autoriaus pamėgta klasikinė, rimuota poezijos forma, retrospektyvinės įžvalgos, daugialypiai žmogiškosios esaties savitumai ir, - tai galima laikyti šio autoriaus pasirinkta ir nuosekliai išlaikoma pozicija, - pastanga puoselėti stiprybę ne tik savyje, bet ir kituose," -sako hum. m. dr. Eugenija Vaitkevičiūtė.

Iš G. Labanausko knygos „Išgirsti tylą", 2012

 

Išgirsti tylą naktyje,

Suvokt šaltų žvaigždžių plakimą,

Nusėda aidas širdyje

Ir karštą kaktą atvėsina.

Kur tu eini, brangus žmogau,

Esi tu mano palikimas,

Rasoj įspaustos pėdos ženklas -

Visam pasauliui priminimas.

Mylėti žolę, gerti dangų,

Apglėbti rankomis Tėvynę,

Tu nebijoki garsiai melstis,

Tikėki, viešpats tebemyli!

Saulė skinasi kelią per rūką, 

Ne tamsu, bet ne giedra lauke.

To aiškumo negalim sulaukti:

Jau šypsotis, ar eit susiraukus gatve?

Dūmų stulpas iš kamino verčias,

Šaltis žnaibo, keistuolis, ausis.

Aš ir katinas, tupintis gatvėje,

Kantriai lauksim, kol saulė išlįs.

Tingiai akį primerkęs jis žiūri

Susilaižęs taukuotus ūsus,

Filosofiškai vertina viską,

Daug ramesnis jisai nei žmogus.

Spaudžiu leteną katino minkštą

Ir toliau gatvele nueinu,

Rūpesčiai sklaidosi, nyksta kaip rūkas -

Laukia mūsų šviesių daug dienų.