Archyvas :: Žurnalistų keliai per Lietuvos kelius
Vytautas Petras Vaitkus
Neseniai pasirodė leidykloje Ex Arte parengta ir išleista knyga „Lietuvos kelių muziejus", kuri skirta šio muziejaus 20-mečiui. Knygai tekstus parašė 4 autoriai - žurnalistas, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos ir LŽS narys Antanas Andrijonas, kelininkas veteranas Zigmantas Michnevičius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. Gražvydas Paliulis ir Lietuvos kelių muziejaus direktorius Juozas Stepankevičius.
Knygos „Lietuvos kelių muziejus" turinį sudaro 4 skyriai: „Kelių muziejaus ištakos", „Muziejaus eksponatai - gyvoji Lietuvos kelių istorija", „Technikos ekspozicija Kelių muziejuje" ir „Kelių paveldas už muziejaus ribų". Knygoje spausdinama daug nuotraukų, joje - 287 puslapiai.
Iš muziejaus istorijos
Pirmosios iniciatyvos įkurti Lietuvos kelių muziejų kilo 1965 metais. Prisidėti prie šios idėjos tais metais buvo pakviesti autokelių valdybų viršininkai, kelių remonto ir statybos valdybų, kelių statybų rajonų vadovai bei kelininkai veteranai. Paprašyta padėti rinkti muziejaus eksponatus, primenančius kelių tiesimo istoriją, kelių priežiūros darbus: instrumentus, darbo įrankius, gamybinę bei techninę dokumentaciją, brėžinius, žemėlapius, kitus istorinius dokumentus. Taip pat kviesta kaupti biografines žinias, nuotraukas apie žmones, kurie dirbo ar dirba kelių statybos srityje.
Taip visose to meto kelių valdybose pradėta ieškoti muziejinių vertybių, jas rinkti. Prie to daug prisidėjo kelininkai veteranai, iš kurių pavyko gauti daug vertingų eksponatų. Juos registravo specialioje knygoje. Labai greitai eksponatai jau nebetilpo rašomųjų stalų stalčiuose ir spintose. Tuomet Automobilių transporto ir plentų ministerijoje buvo paskirta patalpa (sandėliukas) jiems kaupti ir saugoti.
1969 metais buvo įsteigta Automobilių kelių ir tiltų centrinė laboratorija. Jai įrengti paskyrė Vilniaus autokelių valdybai priklausiusias remonto dirbtuves Vilniuje, Rasų gatvėje. Nuspręsta, kad perstatant pastatą, būtų įrengtos patalpos ir būsimam Kelių muziejui. Darbai buvo atliekami talkos būdu, kviečiantis po kelis statybininkus iš autokelių valdybų. Jie vyko lėtai ir nusitęsė iki 1973-ųjų. Tų metų vasarą Automobilių kelių ir tiltų centrinės laboratorijos salėje buvo atidaryta pirmoji Kelių muziejaus ekspozicija. Stendus eksponatams pagamino Kauno tiltų statybos valdyba (viršininkas A. Leliūga). Atidarant parodą, muziejaus lankytojų ir svečių knygoje pirmąjį sveikinimą įrašė Automobilių transporto ir plentų ministro pirmasis pavaduotojas Henrikas Jackevičius.
Reorganizuojant Automobilių kelių ir tiltų centrinę laboratoriją į „Orgtechkeltiesimo" trestą, perkeliant šį trestą ir kelių muziejų į Kauną, dalis muziejaus eksponatų dingo. „Orgtechkeltiesimo" tresto valdytojo A. Leliūgos iniciatyva keletas Kelių muziejaus eksponatų parodų buvo suorganizuotos Kaune, „Lietkelprojekto" patalpose. Tačiau šios patalpos buvo per mažos muziejaus reikmėms. Tai vertė Vyriausiosios gamybinės autokelių valdybos vadovybę iš esmės pržiūrėti Kelių muziejaus reikalus. 1985-1990 metais buvo parengtas kelių muziejaus techninis projektas, tuometinėje Vievio KSV-6 teritorijoje muziejaus pastato pamatams sukalė kelis šimtus polių. Toliau darbai nepasistūmėjo.
Muziejaus plėtrai reikėjo naujų erdvių
1987 metais būta ketinimų Kelių muziejų statyti Jonavos rajono Turžėnų gyvenvietėje, kur buvo senojo pašto trakto Peterburgas-Varšuva arklių keitimo stotis, tačiau šio rajono vykdomasis komitetas neskubėjo sumanymui pritarti ir tokios minties teko atsisakyti.
Jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo įsteigta Lietuvos automobilių kelių direkcija (1991 m. kovo 1 d.). Po Vievio KSV-6 privatizavimo jos vietoje įsikūrusių VĮ „Automagistralė" ir AB „Kelda" teritorijoje atsirado laisvų patalpų. Nutarta Kelių muziejų įrengti Vievyje. 1995 metais patalpos muziejui jau buvo įrengtos. Tų metų spalio 19 d., minint automagistralės Vilnius-Kaunas 25-metį, Lietuvos kelių muziejus su pastoviai veikiančia ekspozicija buvo atidarytas. Ta proga į Vievį atvyko premjeras Adolfas Sleževičius.
Kelių muziejų imta plėsti - jam buvo skirta patalpų, atsirado daugiau eksponatų, jie tapo įvairesni. Ankstesnės Kelių muziejaus ekspozicijos apsiribojo negausiais instrumentų, įrankių, dokumentų, nuotraukų stendais. Vievyje įkūrus muziejų, buvo įrengti paviljonai, kuriuose demonstravo kelių tiesimo ir priežiūros senąją techniką. Vietos atsirado krovininiams automobiliams GAZ-MM (1942 m.), UAZ-452D (1985 m.), lengviesiams GAZ-20 „Pobieda" (1950 m.), GAZ-21 „Volga" (1961 m.), GAZ-24-10 „Volga" (1986 m.), M-400 „Moskvič" (1985 m.), ZAZ-965-A „Zaporožec" (1968), ZAZ-968 „Zaporožec" (1968 m.), IŽ-2715 (1984 m.), motociklui su priekaba „Emka". O 1996 metais pastatė angarą (ant kadaise sukaltų polių) sunkiajai kelių statybos ir priežiūros muziejinei technikai eksponuoti. Ten pervežė mašinas kloti asfaltą, volus, greiderius, traktorius, buldozerius, autobusus, sunkiasvorius automobilius MAZ-500, GAZ-51 ir kt.
2003 metų gruodžio 31 d. Lietuvos kelių muziejų įregistravo į kultūros įstaigų registrą. Muziejaus direktoriumi paskyrė buvusį ilgametį Vievio KSV-6 viršininką Juozą Stepankevičių.
Iki 2007 metų vėl susikaupė eksponatų - juos teko laikyti lauke, tam nepritaikytose patalpose. Eksponatai nyko, būtinai reikėjo juos apsaugoti nuo atmosferinio poveikio. Pradėta ieškoti sklypo, kuriame galėtų iškilti naujasis Kelių muziejaus kompleksas. Sklypą skyrė prie Abromiškių, šalia Elektrėnų, greta magistralės A1 (plotas 5,1240 ha). Ten jis bus gerai matomas nuo magistralinio kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Planuojamoje teritorijoje numatyta vieta perspektyviniam muziejaus plėtimui.
Paminėta garbinga sukaktis
Kelių muziejaus 20-metis paminėtas spalio 22 d. Vievyje, dabartinėse jo patalpose. Į renginį atvyko susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, LR Seimo narė Dangutė Mikutienė, prieš 20 metų muziejų atidaręs premjeras Adolfas Sleževičius, buvęs susisiekimo ministras Jonas Biržiškis, kelius prižiūrinčių įmonių vadovai, kelių veteranai.
Tą dieną muziejų papildė naujas eksponatas: iš Šiaulių į Vievį savo eiga atvažiavo karinės paskirties buldozeris BKT-RK2 (Šiaulių regiono keliuose buvo naudojamas nuo 1985 m.), kurį restauravo ir eksponuoti parengė VĮ „Šiaulių regiono keliai" (direktorius Piotras Bakanovas).
Lietuvos kelių muziejaus sukakčiai išleistą knygą „Lietuvos kelių muziejus" pristatė vienas jos autorių ir sudarytojų doc. Gražvydas Paliulis. Tai progai buvo skirtas ir teminių atvirukų rinkinys. Atvirukai pažymėti proginiu antspaudu.
Rubrika Naujos knygos, leidiniai yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.
Prenumeruoti komentarus: El. paštu RSS
Keliautojas
2015-11-06 10:42
Į tą muziejų LŽS savo nariams galėtų surengti ekskursiją.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Komentarai (1)