Archyvas :: Jonas Laurinavičius: „Tarp vėjų keturių“
Loreta Nikolenkienė
JONAS LAURINAVIČIUS
GEDIMINO KALNAS
...O vėliava
Vis plevėsuoja...
Toks vaizdas lietuviškas -
Šiltas, jaukus.
Papėdėje Vilnius
Margai šurmuliuoja,
Virš jo -
Kaip ir dera -
Tik Dievo dangus.
PER KARTAS
Savo Lietuvą,
Surašęs į didelę knygą,
Dedu į muziejaus
Archyvą -
Šalia savo tėvų -
Beraščių -
Neparašytų knygų,
Palikdamas vietos
Vaikų Lietuvai
Įdėtai
Į mini planšetę...
***
Mama, ak, mama,
Kas gali būt gražiau,
Kaip tėviškėj,
Kaip šičia:
Pūslėtos rankos,
Vienturtis sūnus
Ir takai palaukėm
Į bažnyčią?!
PALAIMA
Atrodo, viską
Aš gyvenime turiu,
Nes vėtytas
Ir mėtytas
Tarp vėjų keturių.
O džiaugtis
Priežastis viena -
Kad nepalaužė
Kasdienybės rutina.
AINIŲ MOKSLUI
Į sąvartyną
Veža šiukšles...
Argi tai bloga?
Juk daro
Kultūrinį sluoksnį
Ateities
Archeologam!
***
Mums žemėje -
Trumpa akimirka!
Bet argi gali būti
Kas puikiau,
Jei ta akimirka
Užtrunka
Net šimtą metų?!
Ir daugiau.
ŽYDINČIOS RAUKŠLĖS
Gyvenimas buvo
Ne žiedlapiais klotas
Ir nieko čia naujo
Nepasakyti.
Bet meilė mums buvo -
Kaip žirgas sparnuotas -
Tai šiandien ir raukšlės mūs
Rožėmis žydi.
CREDO
Kiekvieną žmogų
Reik užburti -
Kurti.
***
Aš lauksiu
Prie Vilniaus,
Vilnijančio Vilniaus,
Kur beržas tebeošia vis.
Aš būsiu tau geras,
Velnioniškai geras,
Koks buvo Alpunei Širvys.
MUS KVIES
Atversiu tavo langus
Atodūsiu giliu.
Kedensiu tavo plaukus
Gegužio vėjeliu.
Šlamės beržai gražuoliai
Ir Baltija banguos.
Mus kvies keliai į tolį.
Keliai be pabaigos.
***
Aš ateinu
Į tavąją vienatvę
Pro jau seniai seniai
Nepabelstas duris -
Lyg koks benamis
Iš Naujininkų gatvės.
Lyg pavėlavęs
Senas vyturys.
Ir meilė meilė
Negandas nurungia,
Ir spindi šypsena gaivia.
Kai dvi vienatvės susijungia
Gyvenimas pavirsta
Pilnatve.
***
Pripilki vyno -
Pilną taurę vyno!
Tekaista kraujas,
Lūpos salsta.
Jausmai
Neklauso proto:
Jie juk žino,
Kad sodai mūs
Gegužyje dar balsta.
PASIŪLYMAS
Žvilgsniu tave
Apkabinsiu.
Vėjo rankomis
Išglamonėsiu.
Be pažadų
Ir be žodžių
Tyliai tyliai
Pabūkime dviese.
***
Tavo žvilgsnis
Nenuodėmingai gražus.
Ir saldus -
Kaip nasturtų nektaras.
Tu girdėjai
Tyliausius mano žodžius,
Kai net nebuvau
Jų ištaręs.
***
Žioplys -
Aš pamečiau raktą
Nuo tavo širdies.
Kol jo ieškojau,
Tu suspėjai
Užraktą pakeist.
ŠVIESA
Kadais sakei,
Kad jis -
Šviesa tavo langui.
-------------------
Dabar tyli.
Šviesa yra.
Bet langas
Uždangstytas.
Prenumeruoti komentarus: El. paštu RSS
Ipolitas Skridla
2022-05-10 18:23
Malonu skaityti Tavo išmintingus posmus,kolega Jonai,Tikiuosiu, pagarsinsi juos mūsų Senjorų renginiuose,Sėkmės,Būkime sveiki
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
D.L.
2022-04-29 10:57
Jonai - ir tu keturvėjininkas?
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Konstancija Vytkuvienė
2022-04-29 10:27
Miela skaityti.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Artūras Jakaitis
2022-04-29 10:22
Geri eilėraščiai.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Komentarai (4)