Tauragės krašto muziejus „Santaka" išleido išleido 350 puslapių kolegos žurnalisto Alvido Jancevičiaus knygą "Užmirštasis Tauroggenas", kurios leidimą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė. Apie penkiolika metų autorius rašė „Tauragės kurjerio" laikraščiui unikalius straipsnius, kurie buvo spausdinami priede „Taurragis". Dabar šie atradimai, sutrumpinti ir perredaguoti, sugulė vienoje knygoje.

Daug faktų pačių tauragiškių kraštotyrininkų ir istorikų jau aprašyti įvairiuose straipsniuose bei „Tauragės enciklopedijoje". Tačiau pastaraisiais metais kraštietis Vilniuje gyvenantis žurnalistas A. Jancevičius atrado daug įdomios, mažai kam žinotos ar netgi visai negirdėtos Tauroggeno, Tavrigo, Tauragės praeities gyvenimo informacijos.

Kaip pratarmėje rašo autorius, ilgus dešimtmečius būdama Rusijos imperijos ir Prūsijos, vėliau - Sovietų Sąjungos ir Vokietijos pasienio miestu, Tauragė, tiesiogine prasme, tapo daugelio ryškiausių Europos istorijos įvykių dalyve ir liudininke. Čia lankėsi asmenybės, kurių pavardes šiandien randame įvairiuose enciklopediniuose leidiniuose, istorijos vadovėliuose. Deja, kalbėdami apie tai dažniausiai prisimename vien Požerūnų malūne 1812 metais pasirašytą Tauragės konvenciją.

Plačiai nuskambėjęs faktas, jog prieš karą Tauragėje gyveno vieno turtingiausių pasaulio žmonių Romano Abramovičiaus tėvai ir seneliai. Žinoma ir apie garsiojo amerikiečių rašytojo Džeromo Selindžerio prosenelių gyvenimą mieste prie Jūros. Plačiai nuskambėjęs prieš keletą dešimtmečių kolegos žurnalisto Aleksandro Morozovo išaiškintas prancūzų literatūros klasiko O. de Balzako apsilankymas Tauragėje 1843 m.

Tarp pasaulyje garsėjusių išeivių iš Tauragės gana nemažai žydiškų pavardžių. Ir tai suprantama. Brokhauso ir Efrono žydų enciklopedijos duomenimis, 1847 metais Tauragės žydų bendruomenę sudarė 410 asmenų. Gaurėje jų buvo 314, Skaudvilėje 204, Jurbarke 2527, Šilalėje 747. Po penkiasdešimties metų, 1897 metais, vykęs surašymas parodė, jog Tauragėje iš 6655 gyventojų 3634 buvo žydų tautybės. Skaudvilėje šie skaičiai siekė 1390 ir 1012, Šilalėje 1406 ir 786, Eržvilke 709 ir 353, Jurbarke 7391 ir 2350. Beje, palyginimui, 1833 metais Tauragėje gyveno tik 630 žmonių. Enciklopedija pabrėžia, kad, pavyzdžiui, 1910 metais Tauragės žydų bendruomenė turėjo talmudą - torą ir pradinę dvimetę žydų liaudies mokyklą.

Alvidas Jancevičius dirbo Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedroje, daug metų Lietuvos nacionalinėje televizijoje rengė ir vedė teisines bei politines laidas, trylika metų buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene, vyr. specialistas. Išleido knygą „Vilniaus universitetui 400". 1994 metais apdovanotas K. ir J. Bobelių žurnalistine premija.

Kartu jis per trisdešimt metų atidavė ir aktyviai koncertinei veiklai, su Baltijos šalių, Norvegijos, Vokietijos, įvairių Afrikos šalių, Ukrainos, Lenkijos, Kinijos bei kitų valstybių cirko meistrais per šešis tūkstančius kartų pasirodė beveik visose didžiosiose Lietuvos salėse bei arenose. Porą dešimtmečių A. Jancevičius buvo Vilniaus valstybinio jaunimo teatro „Namų muzikavimo grupės" bei grupės "Be grimo" narys. Per šimtą jo straipsnių apie šalies ir pasaulio cirko istoriją išspausdinta įvairiose Lietuvoje leistose enciklopedijose.

Rinkdamas archyvuose, senojoje periodikoje medžiagą savo pagrindinei cirko temai, Alvidas vis rasdavo informacijos apie gimtąją Tauragę ir perkeldavo ją į savo fondus. Taip prasidėjo natūralus domėjimasis savo krašto istorija bei ilgametė kūrybinga draugystė su "Tauragės kurjeriu", besitęsianti jau apie penkiolika metų. Simboliška, kad, pirmąsias žurnalistikos pamokas prieš pusę anžiaus gavęs tuomečiame "Leniniečių balso" laikraštyje, šiandien Alvidas Jancevičius grįžta į gimtinę su solidžiu enciklopediniu leidiniu.

Naujos atsivėrusios žinios sudomins platų ne vien Lietuvos smalsuolių ratą ir į daugelį istorijos faktų leis pažvelgti naujai.

LŽS inf.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-12-30 15:19

Atgal