Naujos knygos, leidiniai

Stasys Lipskis

Palydimasis žodis

Jonas Laurinavičius – žurnalistas, rašytojas, 2008 metais pripažintas valstybės meno kūrėju, Jono Aisčio literatūros premijos laureatas. Turtinga jo kūrybinė biografija, apimanti beveik tris šimtus knygų – pusantro šimto autorinių leidinių ir pusantro šimto jo paties rengtų ar sudarytų...

Dominuoja ir žanrų įvairovė: eilėraščiai, apysakos, novelės, aforizmai, ir epigramos, atsiminimai... Kaip sakoma, lengvų žanrų nebūna. Ir vis dėlto prie pačių sunkiausių priskirčiau aforizmus. Čia juk nėra vietos ilgokiems publicistiniams apmąstymams ar pasikartojančioms poetinėms vingrybėms... Čia viskas sukoncentruota į vieną sakinį, į vieną mintį. Gyvenimo bei kūrybinė patirtis subrandino idėją, originalią nuomonę, filosofinę mintį. Bet ji turi būti užrašyta trumpai, visos idėjos sutalpintos į kelis žodžius. Aforizmas paprastai pasižymi sąmoju, vaizdingumu, originalumu, netikėta mintimi ar sentencija.

Būtent tokiam nelengvam žanrui Jonas Laurinavičius yra skyręs ne vieną knygą. Vien pavadinimu „Brūkštelėjimai" leidiniai pasirodė 1990, 1996, 1998, 2011 ir 2020 metais. Ir štai Jonas Laurinavičius skaitytojams pristato naujus „Brūštelėjimus".

Tegul ši knyga suteikia dvasinio peno, malonių akimirkų, prasmingų akistatų su originalia, netikėta, sąmojinga, įsimenančia mintimi.

Jono Laurinavičiaus „Brūkštelėjimai" 

Brūkštelėjimus skaityti – tai lyg žiedlapius skabyti: patinka – nepatinka, patinka – nepatinka...

Kur tu reikalingas, ten ir belstis nereikia – durys atviros.

Ačiū už jūsų nuomonę, bet aš jau turiu savo tiesą.

Nepakeičiamųjų nėra?! O kas tada pakeitė M. K. Čiurlionį?!

Ne kiekvienam abejojančiam – būti ar nebūti? – lemta tapti Hamletu.

Gydytojai nesako, kad sveikatos už pinigus nenupirksi.

Jei negali užmigti, tai skaičiuok iki šimto. Kol prašvis...

Gavau užpildyti anoniminę anketą. Ji unikali tuo, kad mūsų bendruomenėje šefas ją įteikė tik man.

Aukso vilna ir be žirklių nukerpama.

Povo pasididžiavimas vis dėlto ne galva, bet uodega.

Galima suklupti ir einant per kitų galvas.

Vyras pritarė žmonai, kad ji jam Aukščiausiojo duota. Tik nesupranta, už kokias nuodėmes.

Būk atsargus, eidamas rožėmis klotu keliu: yra dyglių!

Kaip pažinti draugą, jeigu tavęs nelaimė neištinka?

Gyvenimo universitetuose egzaminai neperlaikomi.

Šiuolaikiniai vaistai daro stebuklus: kai kurie farmacininkai tampa net milijonieriais!

Tie, kurie skelbia karus, į priešakines fronto linijas nesiveržia.

Duoti visada maloniau, nei gauti. Ypač boksuojantis!..

Jums galvoje negera reikalauti parodyti vairuotojo teisių, jeigu patys prieš metus iš manęs jas atėmėte!

Orų prognozė: kas neturi pinigų, tų kišenėse švilpaus vėjai.

Neturėjo sau lygių! Buvo mažiausias...

Į žmonos priekaištus, kad jam pirmiausia rūpi ne ji, o krepšinis, vyras patikslino: antroje vietoje jam... futbolas!

Skaniausi pusryčiai būna, kai juos valgai per pietus.

Kiekvienas žmogus – tai kaip knyga. Bet nebūtinai įdomi.

Gyvenimas - tai šachmatų partija, kurioje padarytų ėjimų atšaukti negalima.

Sėdo vyras ir žmona pasikalbėti, o išėjo kaip visada: žmonos monologas.

Akivaizdus vaistas, gydantis nuo visų ligų – padidinta pensija.

Konkurencija skatina tobulėti, bet dar labiau – pavydas.

Užsakymas siuvėjui: įsiūti kišenę, kad būtų kur špygą laikyti.

Nė karto per visą gyvenimą net nesusibarėte?! Hm. Vadinasi, žmona tau neleido nė prasižioti?!

Ryte niekas nesuteikia tiek energijos, kaip žvilgsnis į laikrodį: „Vėl pramiegojau!".

Klaida klaidai nelygu: musės klaidų dramblys nepastebi.

Garantinis automobilio eksploatavimo laikas: jei lakstysi su vėjeliu – tai iki karsto lentos.

Eidamas iš paskos, esi ramus, kad niekas nepakiš kojos.

Negalėjo gyventi be jos, dabar negali gyventi su ja...

Kregždė su aro sparnais nepakyla.

Jei iš kazino išeina nuogi pliki, tai nemanykite, kad jie nudistai!

Kad ir kaip norėtum, bet pats savęs nenuteisi: neleidžia lengvinančios aplinkybės.

Kas dažniau apiplėšinėja: žmonės bankus, ar bankai žmones?

Jau mokykloje išryškėjo jo polinkis į filosofiją: ko mokytojai nepaklausdavo, jis vis atsakydavo: „Nežinau".

Įžvalgi moteris beregint pastebi, kad ne už to vyro ištekėjo...

Negi ir aš turiu būti idiotas, kad tu suprastumei, ką aš kalbu?

Iš ilgos ilgos prakalbos įsiminiau vos du žodžius: „Kalbėsiu trumpai".

Gera kūryba ir stalčiuje nesensta.

Su žodžio laisve irgi problema: ar turi ką pasakyti?

Žodis – ginklas. Ar turi leidimą jį nešiotis?

Plėšrūnai tykoja tik tuos, kurie silpnesni už juos.

Diktatoriams istorijos pamokos neįkandamos.

Beverkšlenant ko tau dar trūksta, nebelieka laiko džiaugtis tuo, ką turi.

Jeigu tavimi kas pasinaudoja, vadinasi, dar esi reikalingas.

Ne taip paprasta sukelti pavydą: reikia vis dėlto išsiskirti iš kitų.

Kiek būtų išsaugota istorinės atminties, jei po kiekvienos santvarkos virsmo būtų kuriami Grūto parkai!

Jeigu gyvenimo keliai duobėti, tai kelininkai čia niekuo dėti.

Su metais vis daugiau patirties, tačiau gaila, kad atmintis blunka.

Kaip lengva paslysti ten, kur reikalai eina lyg sviestu patepta...

Iš gyvenimo imk viską, jei nebijai gauti grąžos.

Ne toks jis ir kvailas, jeigu sugeba gyventi svetimu protu.

Siurprizas žmonai gimtadienio proga: tortas, kaip ir pernai – su trisdešimčia žvakučių!

Klauso dietologų: savo vakarienę atiduoda priešui – stiklinę vandens...

Nebūna, kad užmirštume draugus, kurie mums skolingi.

Pereidamas kalnus, būk atsargus, kad neužgriūtų!

Ilgiausiai gyvena tie, kurie išmoksta negreitai senti.

Gimimo dienos proga padarė sūnui tikrą siurprizą: jis tikėjosi gauti dovanų automobilį, o gavo kaklaraištį.

Eik žvejoti, nes ką tik parduotuvėn atvežė gyvų lydekų.

Duodantis žmogus turtėja, bet milijonieriumi netampa.

Gydytojo prognozė, kad žaizda iki vestuvių užgis – ne ypač nudžiugino senbernį...

Grįžus iš ligoninės, kaimynas klausia: „Kaip sveikata?", grįžus iš restorano: „Kaip sveikatėlė?".

Nepasitenkinimas valdžia prasideda nuo anekdotų.

Nieko neėmė į galvą, o tik į kišenę.

Balzako amžiaus moteris – tai riba, kai jau reikia įrodinėti, kad esi dar jauna.

Ne kiekvienam kvailiui iškrėsti tokią kvailystę, kokią gali padaryti proto bokštai!

Klysti žmogiška, jei manai, kad esi neklystantis.

Jei tu pats spindėsi, tai ir aplink tave bus šviesu.

Meilė karšta. Nenusvilk...

Laikas pinigai. Bet ar bankai tokius indėlius priima?

Aukoti, kiek negaila? Bet aš tiek neturiu!

Globalus atšilimas, o štai tarifai už butų šildymą vis tik didėja.

Skraidydamas padebesiuos, arčiau dangaus neatsidursi.

Vidiniam balsui irgi reikalingi stabdžiai: laikyti liežuvį už dantų.

Akivaizdus vaistas, gydantis nuo visų ligų – padidinta pensija.

Gaidų neskiria, o namuose vis pirmu smuiku nori griežti.

Gydytojau, pasakykite, kas greičiau progresuoja: ar mano liga, ar jos gydymo išlaidos?

Daug žinosi, jei žmonos klausysi.

Apie vaistus: vaistininkas turi teorinių žinių, senjoras – praktinių.

Geriausiai sekasi žvejoti auksines žuveles iš nuosavos jachtos.

Ar išnyksta dėmės, kai valai sąžinę?

Sugyvenk su savim, sugyvensi ir su kitais.

Jei sakai, kad dirbi už tris, tai nurodyk, kas gi tie du nereikalingi – ir aš juos atleisiu iš darbo!

Diskusijų klube laimi tas, kas nesivelia į diskusijas.

Nesantaikos obuolys ilgai nekirmija.

Tokį žmogų, kurį negali papirkti, gali brangiai parduoti.

Padėka gerai, bet dovana geriau.

Kietą aforizmą ne kiekvienam įkąsti, jeigu iškritę protiniai dantys.

Kokia koja keltis iš lovos, jeigu lova pasienyje?

Gyvenimo mokyklos veltui nemokina – reikia apmokėti savo klaidomis.

Geriau protingas priešas nei kvailas draugas.

Kitąkart daug gali pasakyti tik kyšteldamas liežuvį.

Nuo senatvės nepabėgsi, nes greit kojos paskausta.

Puse lūpų kalbant, puse tiesos ir tepasakoma.

Be alternatyvos: kur dviese, ten bendruomenės pavaduotojas nerenkamas. Juo tampama.