Naujos knygos, leidiniai

LATGA kasmet sudaro populiariausių knygų ir jų autorių dešimtukus. Pernai Lietuvos mokslinės ir populiariosios dalykinės literatūros autorių dešimtuke pirma buvo Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narė, Vinco Kudirkos premijos laureatė, ilgametė buvusi dienraščio „Kauno diena" korespondentė, vyriausioji redaktorė, kitų žiniasklaidos priemonių vadovė Žilvinė Petrauskaitė-Taranda, nuo 2020-ųjų su bendraautoriais išleidusi 14 knygų. Vilniaus knygų mugėje kovo 1 d. 14 val. 5.1 salėje Ž. Petrauskaitė-Taranda pristatys keturioliktąją savo knygą „Kilmės viršūnėse. Didybė, palaidota po laiko dulkėmis" (pastaroji parašyta su istoriku Eimantu Gudu, kaip ir „Mėlynas kraujas", „Gedimino kraujas", „Ambicingos ir įtakingos").

2026 m. Vilniaus knygų mugėje pirmą kartą po 38 metų knygos pavidalu bus paskelbtos Arvydo Juozaičio „Balandžio tezės“. Būsimos knygos nugariniame atvarte skelbiami prasmingi žodžiai: „Šiandien žodžiai politika ir kultūra dažnai skamba kaip pavojingas, net toksiškas derinys. Tačiau istorija liudija priešingai: politika be kultūros yra tuščia, o valstybė be kultūrinės savimonės – bejėgė. Arvydo Juozaičio „Politinė kultūra ir Lietuva“ – tai drąsus tekstas, pažadinęs Tautą veikti. Jis kaip niekad aktualus ir šiandien: be kultūros politika praranda prasmę, o be politinės kultūros nyksta pati laisvė.“

Leidykla „NoRoutine Books“, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaline dailės galerija, Tartu dailės muziejumi (Estija) ir „Wunder Kombinat“ (Latvija), išleido naują fotografijos istorijos tyrimų leidinį „Sidabro merginos. Retušuota Baltijos fotografijos istorija“. Ši publikacija yra tęstinio projekto dalis, atskleidžianti ankstyvųjų moterų fotografių, dirbusių Baltijos regione nuo XIX a. vidurio iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, palikimą – sritį, kuriai iki šiol buvo skiriama nedaug nuoseklaus dėmesio. Apjungiant visą tyrimo medžiagą pirmą kartą knygos pavidalu „Sidabro merginos“ pateikia įtaigų kolektyvinį šių fotografių portretą ir išryškina jų indėlį ne tik į Baltijos fotografijos, bet ir į platesnę kultūrinę bei socialinę istoriją.Knygos pristatymas vyks vasario 20 d. 17:30 Nacionalinės dailės galerijos konferencijų salėje Vilniuje ir vasario 24 d. 18:30 ISSP galerijoje Rygoje.

Adomo Varno 1926 m. užfiksuotas Lietuvos smulkiosios architektūros paveldas atgimė nauju skaitmeniniu formatu. Ekspozicijoje pristatomos fotografijos iš „Lietuvos kryžių“ albumo. Retrospektyva simboliškai mini 20-ies metų sukaktį nuo pirmojo tarptautinio šio kūrinio leidimo, kuris atvėrė Lietuvos kryždirbystės tradiciją pasauliui. Projekto kuratorė – menotyrininkė Joanna Weber.

Praėjus trisdešimt penkeriems metams po 1991-ųjų sausio įvykių, kolektyvinė atmintis natūraliai dyla, o autentiški išgyvenimai tolsta ir kinta. Lietuvos laisvės rašytinį paveldą atspindi ne vienas leidinys, tačiau istoriškai vertingiausi išlieka pirminiai šaltiniai. Susipažinkite.

Žurnalistas, literatūros kritikas Stasys Lipskis apie naują signataro Algirdo Kumžos knygą „Lietuviški karmos dėsniai“.

Į Anykščių L ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyrių atskubėjo muziejininkas Antanas Verbickas su dovana – solidžia, daugiau nei 800 puslapių apimties knyga „Antanas Vienuolis ir amžininkai: Laiškų dialogai“ (2025), kuri neabejotinai taps vienu iš svarbiausių šaltinių tiek kraštotyros fondo naudotojams, tiek visiems XX a. lietuvių literatūros, kultūros ir visuomenės istorijos tyrėjams.

Klaipėdoje, leidykla „Eglė“ išleido Ernsto Wicherto knygą „Lietuviški pasakojimai“ su autoriaus sukurtomis iliustracijomis. XIX amžiaus vokiečių rašytojas Ernstas Vichertas girdėtas, tačiau vienintelio „Šaktarpio“, andai 1929 metais išversto Prano Mašioto, tikrai per mažai, kad Įsrutyje gimusį kūrėją imtume laikyti dideliu lietuvių gyvenimo būdo žinovu. O dabar jau galime!

Buvau Panevėžyje. Dėkinga visiems sutiktiems. Kas gali būti geriau, nei dovanų gauti įkvepiančią knygą! Tokia tapo Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos išleista knyga „Tarpukario Panevėžys ir panevėžiečiai amžininkų akimis“.

Dienos šviesą išvydo nauja Lauro Bielinio knyga „Kintanti informacinės visuomenės komunikacija". Ją išleido Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.

Kas jau kas, bet aukštadvariečiai, taip pat kiti darbine, kūrybine ar kita veikla su šiuo kraštu susiję žmonės, jautriau nei kiti skaitytojai priima į širdį poetės Vandos Martinš duš Reiš knygą „Aukšto dvaro slėpiniai“ (2025), kurią išleido asociacija „Slinktys“. Visa knyga (156 p.) – vien apie Aukštadvarį ir jo apylinkes. Viename puslapyje eilėraštis baltarusių kalba. kitame lietuvių (vertėja Alma Lapinskienė). Įspūdingos aukštadvariečio fotografo Vidūno Gelumbausko nuotraukos. Patrauklus knygos apipavidalinimas (dizaineris maketuotojas Rokas Gelažius). Mums, Aukštadvario krašto žmonėms, ši knyga – be galo brangi poetės dovana.

Ką tik iš spaudos išėjo knyga „Lietuvos esperantininkai“. Jos autorė yra neseniai anapilin išėjusi geografijos mokslų daktarė, žymi Lietuvos esperantininkė Ieva Švarcaitė (1939 – 2024 ). Knygą bendradarbiaujant su Lietuvos esperantininkų sąjunga išleido Kaune esantis Pasaulio lietuvių centras. Leidinį spaudai parengė autorės dukra Stefanija Švarcaitė-Kundrotienė. Knyga skiriama daktarės Ievos Švarcaitės atminimui.

Juozas Kundrotas – Kaune gyvenantis aktyvus LŽS narys, knygų leidėjas, radijo laidų redaktorius, parašęs ir išleidęs jau daugiau nei dvidešimt knygų. Ką tik pasirodė naujoji – apsakymų ir novelių rinktinė „Kaip jus vadinti?“ (išleido „Naujasis lankas“, patrauklaus viršelio dailininkas Vladimiras Beresniovas). Šį kartą žurnalisto akiratyje – žinomų menininkų gyvenimo ir laimingo apsisprendimo akimirkos. Čia pasakojama apie tokias meno garsenybes, kaip Tarasas Ševčenka, Paulius Širvys, Stasys Santvaras, Marcė Katiliūtė, Johanesas Bobrovskis, Stasys Riauba, Antanas Samuolis bei kiti.

Seimo skaitykloje lapkričio 19 d. 17 val. įvyks žurnalistės Ramunės Sakalauskaitės knygos „Įžadas: kovoti, mylėti, gailėti. Jadvygos Bieliauskienės gyvenimas“ pristatymas. Dalyvaus knygos autorė, Seimo narys Viktoras Sinica, istorinių įvykių dalyvis Algirdas Kaušpėdas. Moderuos Angonita Rupšytė. Kviečiame dalyvauti.

Skaitytojus pasiekė vilnietės Initos Tamošiūnienės eilėraščius rašančios esperanto kalba nauja knyga „Mi lernas ghoji“ ( Aš mokausi džiaugtis ). Knygą bendradarbiaujant su Lietuvos esperantininkų sąjunga išleido Pasaulio lietuvių centras Kaune 200 egz. tiražu. Ši eilėraščių rinktinė yra jau trečioji autorės eilėraščių esperanto kalba knyga.

Kviečiame į poezijos ir muzikos renginį Į ŽODŽIO MĖLYNĄJĮ KALNĄ. Susitikime spalio 14 dieną ( antradienį) 18 val. Vilniuje, Rašytojų sąjungoje ( K. Sirvydo g. 6 ). Šis renginys skirtas paminėti poeto Antano Kalanavičiaus 80 metų jubiliejų. Aktorius Ignas Ciplijauskas skaito eilėraščius iš naujos poeto Antano Kalanavičiaus, knygos „Į Žodžio mėlynąjį kalną”, kartu atlieka ir labai originalias savo sukurtas muzikos kompozicijas. Aktorius Martynas Mockevičius skaito tekstus apie poeto gyvenimo patirtis – nuo rugiagėlės žiedo iki giesmės žvaigždynuose belaikės, savo kūrybos dainas atlieka multiinstrumentalistas, dzūkodelikos žanro pradininkas Rokas Kašėta. Renginyje dalyvaus ir kūrybinis knygos kolektyvas: Knygos sumanytoja ir sudarytoja, LŽS ir NŽKA narė Perpetua Dumšienė, knygos kaligrafinių iliustracijų autorius dailininkas Albertas Gurskas.

Spalio 25 d., šeštadienį, 12 valandą vyks knygos „Pasišventęs tautotyrai“ sutiktuvės Vilniuje Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje (Pilies g. 40, Vilnius), tradicinėje renginių salėje. Knyga skirta mūsų kolegos, LŽS ir NŽKA nario, daktaro. Kazio Račkausko atminimui, pažymint jo 90-ąsias gimimo metines. Maloniai kviečiame.