Naujos knygos, leidiniai

2024 m. balandžio 12 d. 18 val. Rašytojų klube /K. Sirvydo g. 6, Vilnius/ įvyks Vandos Martins knygos „Žaibai virš Vilniaus“, vertė Alma Lapinskienė ir Aleksander Śniežko, pristatymas. Dalyvauja knygos autorė Vanda Martinš duš Reiš, vertėja, literatūrologė dr. Alma Lapinskienė, vertėjas, poetas Aleksander Śniežko, poetė Sabina Brilo, cimbolininkė Palina Kuranovič.

Kovo 20 d., trečiadienį, 15 val. Seimo skaitykloje (III rūmai) bus rengiamas knygos „Karai ir taikos. Nuo seniausių laikų iki dabarties“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorius Valdas Rakutis, apie šiuolaikinių karų technologijas kalbės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politikos mokslo grupės profesorius dr. Giedrius Česnakas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Kumža, su knygos ištraukomis supažindins skaitovas Paulius Šironas, o melodijomis popietę pagyvins Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos trombonų kvartetas.

Pirmomis naujųjų 2024 metų dienomis pasirodė LŽS ir NŽKA nario, žurnalisto ir rašytojo, Vinco Kudirkos premijos laureato Povilo Sigito Krivicko knyga, sudaryta iš humoristinės poezijos eilėraščių. Knygą išleido jo tėviškėje, Marijampolėje įsikūrusi leidykla „Piko valanda“.

2024 m. sausio 11 d. 17 val. Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje įvyks Vytauto Bagdono parengtos knygos apie teatro, kino ir televizijos aktorių, režisierių Ferdinandą Jakšį „Mūsų Ferdinandas. Tokį Jį prisimename…” pristatymas.

Įspūdinguose Umiastovskių rūmuose ir su būriu kviestinių svečių Vilniuje pristatytas naujausias Gabijos Grušaitės romanas „Grybo sapnas“, kurį išleido leidykla „Lapas“.

Šiemet Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyrius išleido istoriko Gintaro Vaičiūno knygą ,,Kolaboravimas ir patriotizmas Anykščių krašte 1920–1941 m.“ Šio leidinio autorius, LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiasis istorikas Gintaras Vaičiūnas sutiko atsakyti į keletą klausimų. Kalbino Aldona Jakavonienė.

Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) 2023 m. lapkričio 27 d., pirmadienį, 18.00 val. įvyks poetų Dianos Paklonskaitės knygos „Gėlės kaip šunys“ ir Vytauto Kazielos knygos „Neatsimerk, Viešpatie“ pristatymas.

Minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį Tauragės krašto muziejus išleido knygą apie Lauksargių seniūnijos istoriją. Kviečiame antradienį, lapkričio 21 d. 17 val. į susitikimą su autoriumi, išgirsite pristatymą ir galėsite įsigyti knygą. Renginys vyks muziejaus Istorijos ekspozicijoje (Dariaus ir Girėno g. 5, Tauragė).

Knyga „Vilkų Kampo Eliza“ svarbi ir kaip Klaipėdos krašto lietuvybės liudijimas. Pasakodama apie giminių, šeimų, žmonių, lietuvininkų ir žemaičių, likimus, autorė tarsi atskleidžia Klaipėdos devizo „Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva“ giluminę esmę, jo istorinį pamatą.

Tuskulėnų rimties parko memorialo konferencijų salįje lapkričio 8 d. 16 val įvyks profesorės Rasos Čepaitienės knygos „Postsovietinis tranzitas: nuo Sovietų Sąjungos žlugimo iki karo Ukrainoje“ pristatymas.

Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) 2023 m. lapkričio 14 d., antradienį, 18.00 val. įvyks Augmino Petronio prozos knygos „Nedetektyvai“ / trumpos istorijos / pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorius Augminas Petronis, rašytoja Danutė Kalinauskaitė, poetė, literatūros kritikė Giedrė Kazlauskaitė, žurnalistė Kristina Tamelytė.

Savo solidų aštuoniasdešimt penkmečio jubiliejinį gimtadienį atšventęs žurnalistas Jonas Laurinavičius pasitiko ne tuščiomis – pasirodė jo paties sudaryta knyga „Ekspozicija. Marcelijus Martinaitis“. Tai jau aštuntoji Jono ir jo sūnaus Valdo įkurto Laurinavičių literatūros ir istorijos muziejaus knyga. Ankstesnės buvo skirtos poetų Pauliaus Širvio, Justino Marcinkevičiaus, Antano Vienažindžio bei žurnalisto tėvų biografijoms bei pasakojimui apie bibliotekas.

Apie Liudą Alseiką (1887 – 1960) esame nemažai girdėję, skaitę, bet dažniausiai tik kaip apie žymų keliautoją, turizmo propaguotoją, kraštotyrininką. Tačiau dažnai būdavo tik paminima jo kaip esperantininko veikla. O iš tikrųjų esperanto buvo jo didžioji gyvenimo meilė, aistra, gyvenimo būdas, esmė ir prasmė kartu sudėjus. Jį patraukė giluminė esperanto idėja ir neapleido visą gyvenimą. Jis buvo būtent idėjinis esperantininkas toje veikloje matęs didžiulę prasmę, supratęs esperanto kalbos vertę.

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija (LPPSF) pristatyto naują leidinį “Kolektyvinės sutartys: ar verta derėtis ir kokia man iš to nauda?” Šis kolektyvinių derybų vadovas paruoštas taip, kad būtų patogus skaityti iš įvairių įrenginių ir būtų prieinamas rengiantis deryboms ir bet kurią akimirką. Jame pateikiama aktuali informacija apie kolektyivnes derybas tiek darbuotojų, tiek darbdavių atstovams.

Artėjant 95-ajam gimtadieniui iš spaudos išėjo Lietuvos esperantininkų judėjimo veterano, žodynininko, kraštotyrininko, muziejininko, istoriko, pedagogo, vertėjo, redaktoriaus, publicisto Petro Čeliausko atsiminimų knyga „Mano gyvenimo kelionė. Nuo Švėkšnos iki Didžiosios Kinų sienos“.

Švėkšnos muziejų pasiekė nuostabi dovana - Vlado Nausėdo (1911-1983) kadaise pradėta rašyti monografija "Lietuvių kova prieš germanizaciją Klaipėdos krašto mokyklose: nuo pirmųjų mokyklų įsteigimo iki 1939 metų". Šiemet, minint 40-asias autoriaus mirties metines, Zigmo Malinausko ir Kazio Misiaus sudarytas leidinys pasiekė skaitytojus.

Jau visas mėnuo, kai vartau, skaitinėju, žaviuosi ir vėl vartau klaipėdiečio žurnalistų Antano Stanevičiaus nuostabų kūrinį – fotoknygą „Abipus tūkstantmečių slenksčio“.