Naujos knygos, leidiniai

Balandžio 13 d. 17 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje (Trakų g. 10, Vilnius) vyks LŽS ir NŽKA narių Virgilijaus Juodakio ir Reginos Jakučiūnaitės naujos knygos „Fotožurnalistikos žanrai“ pristatymas. Renginio kuratorė – Lilija Valatkienė.

Nepriteko rankos atsiliepti išsyk po renginio - Ritonės Šalkauskienės knygos „Šalkauskių gyvenimų tėkmė“ pristatymo antradienį, kovo 24 d., Vilniaus savivaldybės Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje. Turėjau garbės ir malonumo dalyvauti. [...] Buvo labai malonu, kad į renginį susirinko daug žmonių, ne visiems ir vietos atsisėsti užteko. Manau, kad renginys buvo gana turiningas. Įdomu buvo klausyti Dariaus (Darius Kuolys) įžvalgų apie Šalkauskius iš kultūros filosofo perspektyvos. Vytautas Sinica dalijosi politologinėmis refleksijomis, ryškindamas Stasio Šalkauskio palikimo aktualumą dabarčiai. Dailininkė Ramunė Vėliuvienė pasidalijo prisiminimais apie asmeninį bendravimą su Šalkauskių šeima. Knygos autorė ekrane parodė vaizdų iš plačios ir Lietuvai daug nusipelniusios Šalkauskių giminės, kurios nemaža dalis sovietų laikais patyrė represijas ar net buvo nužudyti. Renginys palydėtas skaitovų deklamacijų ir folklorinio vieneto dainų.

Kovo 13 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje pristatyta ekslibrisų paroda ir katalogas „Lietuvos medicina 2024". Naujausiame ekslibrisų kataloge „Lietuvos medicina" pateikiama 59 autorių daugiau kaip 200 mažosios grafikos kūrinių, kuriuos Lietuvos medicinos bibliotekos kolekcijai dovanojo autoriai, jų artimieji, bičiuliai kolekcininkai. Įtraukti ir ekslibrisai, rasti įklijuoti bibliotekos knygose, reprodukuoti ekslibrisų parodų kataloguose ir kituose leidiniuose. Į šį katalogą neįtraukti tie kūriniai, kurie jau buvo spausdinti bibliotekos parengtuose ekslibrisų leidiniuose. Kai kurių darbų autorystės dar nepavyko nustatyti, tačiau jie taip pat įtraukti į katalogą. Greta žinomų grafikų (Aušros Čapskytės-Šarauskienės, Alfonso Čepausko, Viktorijos Daniliauskaitės, Gražinos Didelytės, Alberto Gursko, Vinco Kisarausko, Mikalojaus Povilo Vilučio ir kt.) pristatomi gydytojų (Kazio Barniškio, Eglės Sakalauskaitės-Jodeikienės ir kt.) bandymai kurti ekslibrisus. Mažosios grafikos darbuose, 2014-2025 metais sukauptoje kolekcijoje yra ekslibrisai, skirti 150 Lietuvos medikų. Su Lietuvos medicinai skirtų ekslibrisų kolekcija galima susipažinti iki balanžio 30 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje veikiančioje parodoje.

Jonas Laurinavičius – žurnalistas, rašytojas, 2008 metais pripažintas valstybės meno kūrėju, Jono Aisčio literatūros premijos laureatas. Turtinga jo kūrybinė biografija, apimanti beveik tris šimtus knygų – pusantro šimto autorinių leidinių ir pusantro šimto jo paties rengtų ar sudarytų... Dominuoja ir žanrų įvairovė: eilėraščiai, apysakos, novelės, aforizmai, ir epigramos, atsiminimai... Kaip sakoma, lengvų žanrų nebūna. Ir vis dėlto prie pačių sunkiausių priskirčiau aforizmus. Čia juk nėra vietos ilgokiems publicistiniams apmąstymams ar pasikartojančioms poetinėms vingrybėms... Čia viskas sukoncentruota į vieną sakinį, į vieną mintį. Gyvenimo bei kūrybinė patirtis subrandino idėją, originalią nuomonę, filosofinę mintį. Bet ji turi būti užrašyta trumpai, visos idėjos sutalpintos į kelis žodžius. Aforizmas paprastai pasižymi sąmoju, vaizdingumu, originalumu, netikėta mintimi ar sentencija. Būtent tokiam nelengvam žanrui Jonas Laurinavičius yra skyręs ne vieną knygą. Vien pavadinimu „Brūkštelėjimai“ leidiniai pasirodė 1990, 1996, 1998, 2011 ir 2020 metais. Ir štai Jonas Laurinavičius skaitytojams pristato naujus „Brūštelėjimus“. Tegul ši knyga suteikia dvasinio peno, malonių akimirkų, prasmingų akistatų su originalia, netikėta, sąmojinga, įsimenančia mintimi (literatūros kritikas, žurnalistas Stasys Lipskis).

Pokario vaikų gyvenimas buvo vargingas. Marija Geležauskaitė – Valuckienė savo aštuntoje knygoje pasakoja, kaip šie vaikai, mokykloje išvydę šviesą, pamatė ir savo tikslą – siekti mokslo. Ir kaip geri žmonės padėjo jiems išlikti nenugalėtiems skurdo. Knyga – kuklus paminklas geros valios žmonėms, bet kur kas svarbesnis jos tikslas – papasakoti, kiek daug galime padaryti eidami drauge su meile.

Vilniaus knygų mugėje 2026 m. pristatoma Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narės, Vinco Kudirkos premijos laureatės, ilgametės dienraščio „Kauno diena“ korespondentės ir buvusios vyriausiosios redaktorės Žilvinės Petrauskaitės-Tarandos kartu su istoriku Eimantu Gudu parašyta knyga „Kilmės viršūnėse. Didybė, palaidota po laiko dulkėmis“. Knygos pristatymas Vilniaus knygų mugėje kovo 1 d. 14 val. 5.1 salėje.

LATGA kasmet sudaro populiariausių knygų ir jų autorių dešimtukus. Pernai Lietuvos mokslinės ir populiariosios dalykinės literatūros autorių dešimtuke pirma buvo Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narė, Vinco Kudirkos premijos laureatė, ilgametė buvusi dienraščio „Kauno diena" korespondentė, vyriausioji redaktorė, kitų žiniasklaidos priemonių vadovė Žilvinė Petrauskaitė-Taranda, nuo 2020-ųjų su bendraautoriais išleidusi 14 knygų. Vilniaus knygų mugėje kovo 1 d. 14 val. 5.1 salėje Ž. Petrauskaitė-Taranda pristatys keturioliktąją savo knygą „Kilmės viršūnėse. Didybė, palaidota po laiko dulkėmis" (pastaroji parašyta su istoriku Eimantu Gudu, kaip ir „Mėlynas kraujas", „Gedimino kraujas", „Ambicingos ir įtakingos").

2026 m. Vilniaus knygų mugėje pirmą kartą po 38 metų knygos pavidalu bus paskelbtos Arvydo Juozaičio „Balandžio tezės“. Būsimos knygos nugariniame atvarte skelbiami prasmingi žodžiai: „Šiandien žodžiai politika ir kultūra dažnai skamba kaip pavojingas, net toksiškas derinys. Tačiau istorija liudija priešingai: politika be kultūros yra tuščia, o valstybė be kultūrinės savimonės – bejėgė. Arvydo Juozaičio „Politinė kultūra ir Lietuva“ – tai drąsus tekstas, pažadinęs Tautą veikti. Jis kaip niekad aktualus ir šiandien: be kultūros politika praranda prasmę, o be politinės kultūros nyksta pati laisvė.“

Leidykla „NoRoutine Books“, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaline dailės galerija, Tartu dailės muziejumi (Estija) ir „Wunder Kombinat“ (Latvija), išleido naują fotografijos istorijos tyrimų leidinį „Sidabro merginos. Retušuota Baltijos fotografijos istorija“. Ši publikacija yra tęstinio projekto dalis, atskleidžianti ankstyvųjų moterų fotografių, dirbusių Baltijos regione nuo XIX a. vidurio iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, palikimą – sritį, kuriai iki šiol buvo skiriama nedaug nuoseklaus dėmesio. Apjungiant visą tyrimo medžiagą pirmą kartą knygos pavidalu „Sidabro merginos“ pateikia įtaigų kolektyvinį šių fotografių portretą ir išryškina jų indėlį ne tik į Baltijos fotografijos, bet ir į platesnę kultūrinę bei socialinę istoriją.Knygos pristatymas vyks vasario 20 d. 17:30 Nacionalinės dailės galerijos konferencijų salėje Vilniuje ir vasario 24 d. 18:30 ISSP galerijoje Rygoje.

Adomo Varno 1926 m. užfiksuotas Lietuvos smulkiosios architektūros paveldas atgimė nauju skaitmeniniu formatu. Ekspozicijoje pristatomos fotografijos iš „Lietuvos kryžių“ albumo. Retrospektyva simboliškai mini 20-ies metų sukaktį nuo pirmojo tarptautinio šio kūrinio leidimo, kuris atvėrė Lietuvos kryždirbystės tradiciją pasauliui. Projekto kuratorė – menotyrininkė Joanna Weber.

Praėjus trisdešimt penkeriems metams po 1991-ųjų sausio įvykių, kolektyvinė atmintis natūraliai dyla, o autentiški išgyvenimai tolsta ir kinta. Lietuvos laisvės rašytinį paveldą atspindi ne vienas leidinys, tačiau istoriškai vertingiausi išlieka pirminiai šaltiniai. Susipažinkite.

Žurnalistas, literatūros kritikas Stasys Lipskis apie naują signataro Algirdo Kumžos knygą „Lietuviški karmos dėsniai“.

Į Anykščių L ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyrių atskubėjo muziejininkas Antanas Verbickas su dovana – solidžia, daugiau nei 800 puslapių apimties knyga „Antanas Vienuolis ir amžininkai: Laiškų dialogai“ (2025), kuri neabejotinai taps vienu iš svarbiausių šaltinių tiek kraštotyros fondo naudotojams, tiek visiems XX a. lietuvių literatūros, kultūros ir visuomenės istorijos tyrėjams.

Klaipėdoje, leidykla „Eglė“ išleido Ernsto Wicherto knygą „Lietuviški pasakojimai“ su autoriaus sukurtomis iliustracijomis. XIX amžiaus vokiečių rašytojas Ernstas Vichertas girdėtas, tačiau vienintelio „Šaktarpio“, andai 1929 metais išversto Prano Mašioto, tikrai per mažai, kad Įsrutyje gimusį kūrėją imtume laikyti dideliu lietuvių gyvenimo būdo žinovu. O dabar jau galime!

Buvau Panevėžyje. Dėkinga visiems sutiktiems. Kas gali būti geriau, nei dovanų gauti įkvepiančią knygą! Tokia tapo Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos išleista knyga „Tarpukario Panevėžys ir panevėžiečiai amžininkų akimis“.

Dienos šviesą išvydo nauja Lauro Bielinio knyga „Kintanti informacinės visuomenės komunikacija". Ją išleido Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.

Kas jau kas, bet aukštadvariečiai, taip pat kiti darbine, kūrybine ar kita veikla su šiuo kraštu susiję žmonės, jautriau nei kiti skaitytojai priima į širdį poetės Vandos Martinš duš Reiš knygą „Aukšto dvaro slėpiniai“ (2025), kurią išleido asociacija „Slinktys“. Visa knyga (156 p.) – vien apie Aukštadvarį ir jo apylinkes. Viename puslapyje eilėraštis baltarusių kalba. kitame lietuvių (vertėja Alma Lapinskienė). Įspūdingos aukštadvariečio fotografo Vidūno Gelumbausko nuotraukos. Patrauklus knygos apipavidalinimas (dizaineris maketuotojas Rokas Gelažius). Mums, Aukštadvario krašto žmonėms, ši knyga – be galo brangi poetės dovana.