Naujos knygos, leidiniai

Leidykla „Homoliber" išleido knygą „Lemtis būti fotografu" apie Algimantą Žižiūną, vieną iškiliausių Lietuvos fotomenininkų, sudarytą Pranciškos Reginos Liubertaitės.

Ši knyga - apie sudėtingą, labai gilią ir jautrią, spalvingą ir kūrybingą, kruopščiai ir atsakingai dirbančią asmenybę, iki begalybės visa esybe atsidavusį savo profesijai. Tai vienas iš Lietuvos fotografijos milžinų, sukaupęs vieną didžiausių nuotraukų ir negatyvų archyvą, įvaldęs įvairiapusę fototechniką, dalyvavęs daugybėje didelių ir mažų, personalinių ir grupinių parodų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Žinomas daugelyje pasaulio šalių, kurių žymiausios galerijos yra nupirkusios jo kūrinių, yra laimėjęs įvairius tarptautinius konkursus ir yra žinomas Azerbaidžane, Čekijoje, Ispanijoje, Italijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Norvegijoje, Slovakijoje, Švedijoje, Turkmėnijoje, Ukrainoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir kt.

Algimanto Žižiūno nuotraukos publikuotos pasaulio kultūrinės spaudos leidiniuose, kūrybos almanachuose, albumuose. Nepailstantis darboholikas fotomenininkas Algimantas Žižiūnas, profesionalumą pasiekė atkakliu darbu, nuolatiniu savęs tobulinimu, susitelkęs į profesinę veiklą, kryptingai siekiantis tikslo.

Buvo santūrus, uždaro būdo, mažakalbis, gilios intuicijos ir įžvalgumo, labai kuklus, rūstokai tvirto būdo, slepiantis pernelyg didelį jautrumą - neišsiduoti, neatskleisti savo tikrosios esaties.

Knyga iliustruota daugelių nuotraukų, tekstai išsamūs, dokumentuoti, nemažai kolegų, draugų, pažįstamų prisiminimų.

Atskleidžiama vargana vaikystė, mokslo metai, dalyvavimas 1957 m. Kauno Vėlinių įvykiuose, ir visa tai pasakoja jis pats straipsnyje, kuris buvo skelbtas spaudoje. Mokėsi Maisto pramonės technikume Kaune, gavo paskyrimą į Anykščių vyno gamyklą, kurioje atidirbęs privalomus 2 metus, išėjo į Anykščių rajoninio laikraščio redakciją, 1970 m. persikėlė gyventi į Vilnių.

Toliau aptariama menininko kūryba, kurią sudaro apie 20 didelės apimties kūrybos ciklų, kuriuos sudaro šimtai ar net tūkstančiai nuotraukų. Ryškiausi ciklai „Portretai", „Veidai ir mintys", „Anciškis - Lietuvos vidurys", „Mugės Lietuvoje", „Atgimimo metraštis", „1991 m. sausio įvykiai".

Gausiausi ir labiausiai vertinami ciklai „Portretai" ir „Veidai ir mintys", prisidėję formuojantis portretinės lietuvių fotografijos pagrindams.

Fotografuoti pradėjo jaunystės metais - vidurinėje mokykloje. Šį pomėgį tęsė studijuodamas ir pradėjęs dirbti. Ne tokie aktyvūs buvo 1965-1970 m. dirbant Anykščių rajono laikraščio fotokorespondentu, literatūriniu

darbuotoju, nes kūrybai likdavo tik laisvadieniai. Intensyviai kurti pradėjo 1970 m. persikėlęs gyventi į Vilnių. Pats fotomenininkas teigė, kad įgyvendindamas sumanymą parengti ciklą „Veidai ir mintys", 1970-2002 m. - aktyviausiu kūrybos laikotarpiu, bendravo su 1500 portretuojamųjų, atstovaujančių meno, kultūros ir mokslo sritims.

Algimantas Žižiūnas daugiau kaip per 40 intensyvaus darbo ir kūrybos metų sukaupė didžiulį asmeninį per 1 mln. fotografijų ir negatyvų archyvą, saugomą Valstybės archyvo Fotodokumentų skyriuje. Menininko valia ši intelektinė meninė vertybė - dovana Lietuvai, jos ateinančioms kartoms. Valstybės archyvo Fotodokumentų skyriaus darbuotojai nuskenavo, aprašė ir suskaitmenino 2000 didelio formato ciklo „Veidai ir mintys" nuotraukų. Nėra aišku, kiek jų dar liko nerastų ir kada bus rasta dar pasislėpusių tarp daugybės kitų nuotraukų ir negatyvų.

Ir toliau vyksta Algimanto Žižiūno įvairių ciklų fotografijų parodos ne tik Vilniuje, bet ir daugelyje kitų Lietuvos miestų. Tai liudija knygos skyrius apie parodas. Fotomenininko kūryba tęsia gyvenimą, o jis pats kaip menininkas tapo legenda.

IŠ „LIETUVOS ŽINIASKLAIDOS ENCIKLOPEDIJOS":
Žižiūnas Algimantas *1940 01 10 Kaunas, - 2023 02 15 Vilnius, žurnalistas, fotomenininkas. 1951-59 mokėsi Kauno 14-ojoje vidurinėje mokykloje. 1956-57 dalyvavo Kauno Vėlinių įvykiuose, buvo keletą dienų įkalintas, tardomas. 1963 baigė Kauno maisto pramonės technikumą. 1965-69 Anykščių rajono laikraščio „Kolektyvinis darbas" fotokorespondentas, literatūrinis darbuotojas. 1973 neakivaizdžiai baigė VU (žurnalistiką). 1969-70 savaitraščio „Liaudies sargyboje" literatūrinis darbuotojas. Dirbo savaitraštyje „Kalba Vilnius", Lietuvos enciklopedijų redakcijoje, dienraštyje „Komjaunimo tiesa", savaitraštyje „Dialogas", žurnale „Mokykla". Fotografijos parodas rengė Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvos fotomenininkų sąjungos, LŽS, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys. Fotografijų yra paskelbes "Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien (1997, 1998, 1999, 2001, 2002, 2003, 2004 ir t. t.), kituose fotografijų albumuose. Laimėjo du aukso medalius sąjunginėse parodose ir vieną sidabro tarptautinėje fotoparodoje „Žena-88" („Moteris-88") Čekoslovakijoje, turi per 50 kitų apdovanojimų. Kūrė ir grožinę literatūrą: rašė eiles, apsakymus, fotonoveles. Išleido poemą „Eketės paslaptys" (2005). Suvaidino fotografą A. Grikevičiaus filme „Vilkolakio pėdsakai". Kultūros ministro įsakymu suteiktas meno kūrėjo statusas (2005). Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės nario vardas (2014). Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos I-ojo laipsnio žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai" (2015)