2024 m. balandžio 18 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Naujos knygos, leidiniai

*print*

Archyvas :: Stasys Lipskis: jie gyvi savo darbuose ir mūsų mintyse

2018-09-07
 
Dainius Ručinskas,
LŽS narys

 

Leidykla "Žuvėdra" išleido rašytojo, Lietuvos žurnalistų sąjungos nario Stasio Lipskio knygą "...negesk, žiburėlį, negesk..."
Iš karto pasakysiu - šią knygą nelengva skaityti. Ji - apie paskutines dienas žymių žmonių likimuose. Knygos autorius S. Lipskis, remdamasi archyviniais duomenimis, menininkų laiškais bei atsiminimais randa netikėtų detalių apie ryškias kultūros asmenybes, prisimenama iškilių Lietuvos ar pasaulio žmonių atsisveikinimas su realiuoju, jų garbingai pragyventu amžiumi.
Šios knygos herojai - rašytojai Vincas Mykolaitis - Putinas, Petras Vaičiūnas , Juozas Kralikauskas, Eugenijus Matuzevičius, Jonas Strielkūnas, Viktoras Alekna, filosofai Antanas Maceina ir Stasys Šalkauskis, įžymi lietuvių baleto artistė ir pedagogė Aliodija Ruzgaitė, literatūros tyrinėtojas Vytautas Kubilius, buvęs pirmasis Lietuvos banko valdytojas ir lietuviško lito įkūrėjas Vladas Jurgutis, pasaulinio garso italų kino režisierius Mikelandželas Antonioni.
Džiugu, kad knygos autorius pernelyg plačiai nenukrypsta į skaudžiai pesimistinius žmonių gyvenimo momentus. Kiekvieno poeto, filosofo, artisto gyvenimą jis parodo lyg kino juostoje, išryškina vienam ar kitam būdingus charakterio bruožus.
Labai jautriai rašoma apie poetą Joną Strielkūną, 1996 metų nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą. J. Strielkūnas mirė 2010 metais Vilniuje, palaidotas Antakalnio Menininkų kalnelyje. Poetas išleidęs keturiolika poezijos rinkinių. Yra pelnęs "Poezijos pavasario", Jotvingių, Taraso Ševčenkos, V. Tamulaičio ir A. Miškinio literatūrines premijas. 2011 metais jam buvo suteiktas Biržų rajono garbės piliečio vardas.
J. Strielkūnas labai skaudžiai pergyveno savo draugo poeto Eugenijaus Matuzevičiau netektį. Jis rašo:
Kas žinojo, kad bus šitoks metas,
Kad ateis ta birželio diena,
Kai palaidotas vakar poetas
Su vardinėmis sveikins mane.
Štai tasai atvirukas ant stalo:
Margas paukštis , žolynai keli.
"Už tave keliu talpų bokalą!"
Dieve! Kur Tu dabar jį keli?

 

 

Dieve mano, nejau ir anapus
Toks vaišingas tas kapas gilus-
Po vainikų greit vystančiais lapais
"Krinčinietiškas geras alus"?

 

 

J. Strielkūnas tik vienintelę kadaise sueiliuotą mintį stumia tolyn nuo savęs, nes jai (aš trumpam atėjau/aš ilgam išeinu) juk dar ne laikas įsikūnyti, dar reikia rašyti, rašyti, ir dar reikia vakare su vaikais ir anūkais švęsti Jonines, ir, žinoma, išpildyti Eugenijaus palinkėjimą - pakelti bokalą alaus. Deja...
Knygos autorius randa daug iki šiol nežinomų Antano Maceinos, vieno žymiausių XX amžiaus lietuvių filosofų (1908 - 1987). Jis mokėsi Vilkaviškio kunigų seminarijoje Gižuose, studijavo Lietuvos bei Europos universitetuose. 1935 - 1940 metais dėstė filosofiją ir pedagogiką Vytauto Didžiojo universitete. 1944 metų vasarą pasitraukęs iš Lietuvos iki mirties gyveno Vokietijoje. Palaidotas Brebersdorfe. Antano Jasmonto slapyvardžiu išspausdino kelias eilėraščių knygas. 1990 -2008 metais išleisti jo "Raštai".(14 tomų).
Senkant sveikatai šioje pesimistinėje situacijoje Maceina mena mįslę apie vietą, kur keliams nereikia jokių kelrodžių. Ta vieta - netikėtai Maceinos atrandama -kapinės, kur
Be kelrodžių ir be palydų
Čia niekas niekad nepaklydo.
Prienuose Antanui Maceinai atidengtas paminklas, kuriame iškalta sentencija:"Multum incola fuit anima nea - mano siela daugiau gyveno svetur." Šiais žodžiais išsakyta liūdna konstatacija: Maceina Lietuvoje praleido tik tris dešimtmečius...
Knygoje skaitytojas ras daug įdomių žymios lietuvių baleto artistės, pedagogės, baleto istorikės Aliodijos Ruzgaitės gyvenimo epizodų. A. Ruzgaitė yra išleidusi atsiminimus "Prisiminimų blyksniai".
Knygoje daug vietos skirta V. Mykolaičio- Putino asmenybei.
Labai uždegančiai skamba šio poeto eilėraščio "Į šviesą"motyvai:
Ir pakreipiau žvilgsnius į aukštį,
Klupau ir vėl kėliaus.
Ir lūpomis glaudžiau
Erdvių gaivinančią srovę,
Ir pats savo rankomis alpstantį kūną plakiau
Ir spartinau žingsnį.
O aukšty viršūnė kaip tekanti saulė spindėjo,
O eiti į kalną man buvo kas žingsnis sunkiau.
Mūsų krašto šviesuoliai išliks savo darbuose ir mūsų atmintyje. Tam talkins ir kolegos S. Lipskio naujoji knyga.
Rubrika Naujos knygos, leidiniai yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-09-16 12:03
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media