Juozas Kundrotas - Kaune gyvenantis aktyvus LŽS narys, knygų leidėjas, radijo laidų redaktorius, parašęs ir išleidęs jau daugiau nei dvidešimt knygų. Ką tik pasirodė naujoji - apsakymų ir novelių rinktinė „Kaip jus vadinti?" (išleido „Naujasis lankas", patrauklaus viršelio dailininkas Vladimiras Beresniovas). Šį kartą žurnalisto akiratyje - žinomų menininkų gyvenimo ir laimingo apsisprendimo akimirkos. Čia pasakojama apie tokias meno garsenybes, kaip Tarasas Ševčenka, Paulius Širvys, Stasys Santvaras, Marcė Katiliūtė, Johanesas Bobrovskis, Stasys Riauba, Antanas Samuolis bei kiti.

Tose novelėse atsispindi brandus ir įtaigus autoriaus žodis. Čia maža žurnalistinio aprašinėjimo, viskas pateikiama meniškai sukurtais vaizdais, intelektualia minčių seka, filosofiniais apmąstymais apie kūrybos ištakas ir jų atspindį baigtoje meninėje vertybėje - knygoje, paveiksle, koncerte...

Apsakymuose bei novelėse J. Kundrotas atsisako ištisinio biografinio pasakojimo - dėmesys koncentruojamas į lemtingų apsisprendimų akimirkas, lėmusias herojaus tapsmą meno kūrėju. Įspūdinga novelė „Netikra gaida". Čia susipažįstame su pasaulinio garso pianistu Leopoldu Godovskiu. Į muzikos erdves jis įžengė kaip nugalėtojas, pripažintas ir sutiktas didmiesčių visuomenės audringomis ovacijomis. Tai buvo jo triumfas, atvedęs į didžiausias koncertų sales, pastatęs greta žymiausių planetos pianistų. Pavargęs nuo Niujorko blizgesio jis vis dažniau ir dažniau mintimis nuskrieja į gimtuosius Žaslius, mažą kaimelį Lietuvoje. Į dangų įsmigę didmiesčio dangoraižiai nublanksta prieš gimto miestelio skurdumą. Bet pianistas supranta - kelionė į Žaslius juk neįmanoma: čia niekas jo nelaukia. Tie, kurie anuomet išlydėjo keturiolikmetį berniuką į Ameriką, jau seniai išėję iš šio pasaulio... Jo akys regėjo puošniausias šventoves, katedras, bazilikas ir rotušes. Bet dabar jo regėjimuose spindi aukšta ir išdidi mažo miestelio bažnyčia, blizga kuklūs ežerėliai, aplūžę namukai su viena ištįsusia gatvele...

Dramatiškumu pasižymi novelė „Tą lemtingą naktį", pasakojanti apie poetą Antaną Kalanavičių. Beje, autorius dabar rašo romaną apie šį savo metu nepripažintą kūrėją. Niūri dzūkiško kaimelio kasdienybė lydėjo kiekvieną jo gyvenimo dieną - šeriant gyvulius, į tvartą tempiant kibirus jovalo, glostant šunį, pririštą prie būdos... Bet galvoje be perstojo šmėkščiojo poetinis žodis, kritęs į posmus ir ten įgavęs melodingą sąskambį. „Lietuviškam žodžiui jis turėjo tiek meilės, kad iš jo buvo p-pasišovęs sukurti tokį pasaulį, kuriame galėtų viešpatauti tik santarvė ir gėris"...

Gražiais, lyriniais epizodais piešiami ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos romantiški trejų metų nuotykiai anuometiniame Vilniuje. Įdomiai sumanyta novelė „Disertacija"; jaunas mokslininkas, rašantis knygą apie Johanesą Bobrovskį, nusprendžia nuvažiuoti į herojaus gimtinę, ten, kur rašytojas vaikystėje gyveno ir karstėsi po medžius. Tas mokslininkas tikėjosi atrasiąs gal kokį muziejų ar knygomis užverstą spintą. Dabar čia viskas sudūlėję, priplėkę, gausybė visokio šlamšto...

Nors apie Sergejų Jeseniną parašyta daug biografinių knygų, bet J. Kundrotas atrado netikėtą nišą - dėmesys į poeto persiškus motyvus skamba naujai ir įžvalgiai (novelė „Šagane").

Gerą įspūdį palieka ir visi kiti Juozo Kundroto apsakymai bei novelės. Nėra nykaus biografinio pasakojimo, bet yra asmenybių portretai, įsimenantys vaizdai apie kūrėjų pasaulėvaizdį.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2025-11-27 11:02

Atgal

Share |