Nuomonių barometras

Goda Ferensienė

Viešpatie, nuolat skamba ausyse valdininkų euro isterija: žymiai geriau gyvensim! Keliausim! Kainos atitiks litus!  Jokio vargo! O bendrų sprendimų nebuvo? Taip išaugo nauja prisitaikiusiųjų karta, bet kiti jau ES standartai. Jie taipogi dirba „vardan tos Lietuvos"!

Su liūdesiu tenka pastebėti, kad šiuo etapu mūsų valstybę valdo ir „puoselėja" grupė partijos „draugų". Jie pasikliauja ne visuomene, ne rinkėjais, kurie jiems patikėjo Valstybę, o savo asmeniniais ryšiais, kolektyvine atsakomybe. Politikai (valdininkai) plečia ryšius su verslo žmonėmis (sąžiningais ir nesąžiningais), koketuoja su rėmėjais, vyksta slapti susitikimai ir dar slaptesni susitarimai. Vadovai nesugeba (ir nenori) suvokti tikrųjų demokratinių vertybių. Jų demokratijos suvokimas - tai išlikimas politikoje, paaukojant sąžinės, moralės padorumo likučius!

„Kodėl nyksta Lietuvos Valstybė?" (apie tai rašiau 2011 m. balandžio mėn. Nr. 15). Po Sąjūdžio kaip grybai po gero lietaus sparčiai pradėjo veistis įvairaus plauko pataikūnai ir „neeilinių gabumų" aktyvistai. Matyt, jie taip išsijuosę „kūrė" ir „puoselėjo" mūsų laisvą ir nepriklausomą Tėvynę, kad iš begalinio džiugesio visiškai „pamiršo" visų pirma patys desovetizuotis! Nuo šios nemalonios procedūros juos apsaugojo įvairūs jų pačių sukurpti įstatymai, todėl jų gėdinga praeitis liko po šimtais užraktų. Mat posovietinė Lietuvos valdžia nutarė, kad neiškiltų nepatogių klausimų - uždaryti slaptuosius KGB archyvus (nėra ko čia nosies kaišioti!).

Priminsiu, kad visos posovietinės respublikos senų seniausiai atvėrė slaptuosius KGB archyvus (net Rusija!), o mūsų Lietuvėlėje keitėsi Liustracijos pirmininkai (žinovai?), bet Lietuvos piliečiai taip nieko ir nesužinojo. Nuraminsiu - užgaidoms patenkinti buvo paviešinta, kad „žymūs" KDB rezervistai neturi teisės dirbti valstybės tarnyboje. O šie reikšmingai nutylėdami, negirdėdami, tebedirba aukštose pareigose, net užsienio ambasadose.

Piliečiai nežino ir nesuvokia, kas gi vyksta valstybėje? Jie nesuvokia, kodėl per nepriklausomybės laiką visuomenė klasiškai padalyta į dvi stovyklas: skurdžius ir turtuolius? (milijonierius). Valstybės turtas išvogtas (t.y. padalytas pagal įstatymus) - kodėl viskas aplaistoma įstatymais? Todėl drįstu pasiteirauti, kodėl ilgiausiai tupėję valdžioje a.a. AMB ir Seimo narys Č.Juršėnas neįstengė inicijuoti įstatymo Valstybės turto apskaitai? (kad būtų suskaičiuotas Valstybės turtas). Poilsiavietės, pionierių stovyklos, Vyriausybės viešbučiai ir t.t. Žinoma, valdžia nesuinteresuota to daryti - taip lengviau jį dalyti „saviems", pasisavinti ir pan. Klausiu - kodėl neatliktas Valstybės turto auditas?

Valdininkai „pamiršta", kad politikoje negalima vadovautis kriminalinio pasaulio įstatymais - politika turi būti vieša! O dabar parlamentarai labai sujudo ir šaukia „Givalt", nes „net Ministras ramino išsigandusius Seimo narius" (2015 m. rugpjūčio 6 d. „Lietuvos rytas"). 

Ir kaip neprisiminti senų laikų, kai mes gyvenome Turniškėse (dabar šioje viloje gyvena Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė), tuo metu nekilo poreikis pareikalauti, kad būtų karštas vanduo - visi prausėsi šaltu, bet liko atmintyje skarotos pušys. Oi kokios puošnios! Mes jas puošdavome naujiems metams!

Štai dabar Turniškėse viskas jau kitaip. Kažkas iš vadinamosios valdžios ten apsigyvenęs pareikalavo iškirsti gražuoles pušis - nes gali priešas tupėti ir jo slapstymasis gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui! Visur įžiūrimi priešai: neperšaunami langai, uždara teritorija, stebėjimo kameros...Neprošal būtų ten gyvenantiems ir neperšaunamos liemenės!

Mano laikais įvažiuojant į Turniškes budėjo vienas milicininkas: jeigu tingėdavo, tai iš būdelės net neišeidavo, jam nesvarbu pas ką važiuoja? Nors čia gyveno tuo metu pirmi asmenys: A. Sniečkus. M. Šumauskas. A. Drobnys, A. Ferensas, N. Dybenko.

Žinome, kad partijų sėkmę nulemia lyderiai, idėjos, jų protas, o ne agitaciniai paveiksliukai, priešrinkiminiai vaidinimai ar dainuškos.

Galima drąsiai teigti, kad 25 metus vykstantys rinkimai neiškėlė naujų lyderių (atsiprašau: prastumtas G.Landsbergis, A.Guoga), o naujų idėjų nėr ir nėr...

Kaip aš galiu gerbti ar šlovinti kai buvo iš bėdos sukurpta 16-oji Vyriausybė ir jos vadovas A.Butkevičius užtikrintai pasakė: „Vadovaujamuose postuose „darbiečių" atstovų nebus!", bet spustelėjus ir pagrasinus pasitraukimu iš koalicijos, jis, skubos tvarka (dar nepatvirtinus Vyriausybės sudėties), paskyrė darbietį V.Gapšį Seimo pirmininko pavaduotoju. Tik nepamiršo pasigirti, kad „Partijos gretose jau 17 tūkst. žmonių. Esame galinga jėga!" (2009 m. gruodis Nr. 12, „Gairės"). O apie idėjas „pamiršo". Jų nėra...

Panašiai vadovavo Kultūros ministerijai ir L. Šepetys. kai buvo uždarinėjamos bažnyčios ir visiems brukamas ateizmas: mokyklose, universitetuose, mokymo ir darbo įstaigose (panašiai kaip euras!). Man gerai įsiminė šv. Kazimiero bažnyčia, kuri LKP CK garsaus ideologo L.Šepečio buvo paversta Ateizmo muziejumi, o jos stenduose buvo eksponuojama jo paties sovietmečiu parašytos knygos: „Kultūra ir mes", „Modernizmo matmenys". Būdamas ministru, jis ypač akcentuodavo, kad dailės parodose kuo mažiau būtų religine tematika paveikslų.

Mano tikslas nėra kam nors pamokslauti (ypač signatarui) arba pataikauti, bet atvirai kalbėti tai, kas buvo netolimoje praeityje ir ką šiandien matau. Visi gerai žinom, kad anksčiau priklausėm nuo Maskvos, o dabar nuo savo klano nuosavybės. Valstybė paversta savitarnos parduotuve. Teisėjai, advokatai, tardytojai, prokurorai, muitininkai tapo vienu klanu. Jie labiau susiję su nusikalstamu pasauliu ir aukštąja valdžia, nors turėtų privengti rinkėjų (patenka pagal sąrašus)!

Šalį valdo interesų grupuotės!

Valdininkams dar kol kas gerai pavyksta apriboti žmonių teises: pažadais bei pagąsdinimais Europos Sąjunga, bet tai priklauso nuo piliečių atsparumo. Didelio pasipriešinimo nėra.

V. Adamkus, dar būdamas Prezidentu, gerai įžvelgė ir pastebėjo: „Tiek Vyriausybė, tiek Seimas yra pragmatikai, o ne idealistai. Labai stipriai reiškiasi jų partiniai, net asmeniniai interesai. Štai kas mane žlugdo" (dar 1999 m. „Lietuvos rytas, birželio 1 d.).

Žmonės dabar išdrasėję, jau ne iš vieno teko girdėti aštresnį žodį, pagrąsinimą.

Todėl, nors ir smarkiai peikiama sovietinė nomenklatūra (didžioji dalis ir dabar darbuojasi Seime ir Vyriausybėje nes nebuvo priimtas desovietizacijos įstatymas) bet grūdus nuo pelų atskirti mokėjo: kiekvienas žinojo savo vietą, bendravo su piliečiais draugiškai ir nuoširdžiai. Ir štai - jų vieton į valdžią prasibrovę pataikūnai, partijų lyderiai, gan sparčiai lobstantys apsukruoliai sukčiai. Pasikartosiu: partijose nėra stiprių lyderių. Partijos visai nepakito nei savo turiniu, nei metodais nepakito nuo anų komunistinės partijos laikų ir kai Vyriausybės vadovas A. Butkevičius priekaištauja A. Kubiliui: „Premjeras A. Kubilius neturi jokios vizijos, kur mus veda, nežino kur ir kokiu keliu vesti" („Veidas, 2010 m. sausio 16 d.). Šiuo metu galima to paties paklausti vyr. vadovo A. Butkevičiaus?

Rinkėjai pataria:

-Ir geriausias arklys gali suklupti.

- Taip, bet ne visa arklidė.