Nuomonių barometras

  Goda Ferensienė

Ištrūkę iš Maskvos globos puolėme į ES glėbį, net nepasiteiravome moralinių principų ir ilgalaikių tikslų. Buvome labai naivūs, nieko nepažindino su „žaidimo" taisyklėmis. Todėl ir pasitiko mus kaip visiškus mulkius (neturinčius patirties) ir naivius. Niekad nežinojome, kad mūsų išsvajotuose Vakaruose jau projektuojami tobulos nelaisvės visuomenė.

Todėl dabar santykį su Briuseliu ir ES apibrėžiame panašiai kaip santykį su Maskva. Dažnai girdime iš politikų lūpų: „tokios ES direktyvos iš ES", o lietuviai, jeigu sako iš ES - skuba, nesigilinę viską aklai „įgyvendinti", visai nekovoja dėl teisių ir poreikių. Siūlau, ypač verslininkams, nepasikliauti vien politikais, jų sugebėjimais linkčioti galva ir pritarti, o patiems griežtai ginčytis ir reikalauti savo.

Kodėl Europos visuomenė yra griežtai suskirstyta į tuos, kuriuos visuomet reikia toleruoti ir tuos, kurie visuomet viską toleruoti vien tik privalo? Kodėl netoleruojama „Tėvynė", „Tauta", „patriotizmas", o opiausias klausimas: kodėl lengvai atsisakėme savosios lietuviškos valiutos? Niekaip nepamirštama vedama arši propaganda: kaip bus gerai keliaujant...kaip viskas atpigs...o mes matome, kad viskas ženkliai pabrango!

Ko norėjo ir geidė valdžios žmonės - tą skurdą ir gavo visi eiliniai...

„Anais" laikais valdžios vyrai mokėjo prieš Maskvą gudrauti - taip sakant, diplomatijos. O tikrasis visos Lietuvos šeimininkas buvo pirmasis CK sekretorius Antanas Sniečkus. Jam diplomatijos netrūko, todėl tuo metu geriausiai tvarkėsi Lietuva, ji buvo garbinama ir pieno produktais, ir mėsos gaminiais, todėl ir plūste plūsdavo iš įvairių Rusijos kampelių ne tik poilsiauti, bet užmegzti ir prekybinius ryšius.

Tai kodėl dabar su ES žaidžiama atviromis kortomis? Mes esame neįgali valstybė (nors turime teritoriją, tautą, kariuomenę, valdžios struktūras - o tikros valstybės nėra. Žmonės nevienijami pilietiniu, patriotiniu, religiniu, kultūriniu pagrindu, o ne politiniu. Užtat tokia nevaldoma, visiškai nekontroliuojama migracija. Mūsų politikai nei verslas nesugebėjo teikiamų galimybių panaudoti mūsų valstybės suklestėjimui. Blogiausia, kad politikai nesugebėjo suformuluoti ir įtvirtinti mūsų emigrantams išvykimo nuostatų, o kaip reikėjo dialogo su tauta - jau vėlu - jo nebuvo!

Todėl atvertus žemėlapį matosi visos neigiamos migracijos pasekmės: iš žemėlapio dingsta kaimai (su užkaltais langais!), mažėja miestai ir miesteliai. Žymiai sumažėjo valstybės intelektualinis potencialas, nepakanka mokesčių, kinta valstybės forma ir turinys...Sakoma, kad tuščios vietos nebūna - tuoj į Lietuvą plūstels imigrantai.

Ko neturi valstybė?

Iki šiol valstybė neturi realių kriterijų dėl įmonių prižiūrinčių ES pinigų panaudojimą, darbo.

Dominuoja siauras, asmeninis interesas, kuris nieko bendra neturi su viešuoju interesu. Todėl jaunas žmogus, kuris nori prisidėti prie šalies gerovės, yra niekam nereikalingas. Nes vertinamas tas, kuris supranta, kaip reikia žaisti pagal neskaidrią sistemą, o tas kuris yra specialistas - sistemai nereikalingas (nes jis uždavinės nereikalingus klausimus). Be to, jis nėra gausios partijos narys (sako P. Urbšys, Seimo etikos ir procedūrų komisijos narys).

Politika kriminalizuojama, todėl ir biudžetas priklauso nuo sandėrių.

Su liūdesiu tenka pastebėti, kad mūsų valstybę valdo ir „puoselėja" grupė partijos „draugų". Ji pasikliauja ne visuomene, ne rinkėjais, kurie jiems patikėjo valstybę, o savo asmeniniais ryšiais, kolektyvine atsakomybe (ne asmenine politine).

Politikai, valdininkai plečia ryšius su verslo žmonėmis (sąžiningais ir nesąžiningais), koketuoja su rėmėjais, vyksta slapti susitikimai ir dar slaptesni susitarimai. Vadovai nesugeba suvokti tikrųjų demokratinių vertybių. Jų demokratijos suvokimas - ieškoti naudos ir ją pateisinti (išsisukti), paaukojant sąžinę, moralės, padorumo deficitą.

Ko bijome ir kaip susikuriame priešus?

Kodėl Vokietijos vadovės A.Merkel taip šoktelėjo reitingai? Ogi todėl, kad ji nesididžiuodama eina pėsčiomis apsipirkti į parduotuves (užsuka ir į nukainuotų prekių parduotuves). Ji puikiai žino, kaip gyvena žmonės ir tai svarbu!

Prisipažinkite, ar Jūs matėte mūsų valdžiukės žmogučius vaikščiojančius po senamiestį? Nematėte ir aš nemačiau. O garsiai sakoma, kad „mes su liaudimi" (ypač tai mėgsta pabrėžti G. Kirkilas). Jeigu kas nors ir pasirodo netoli eilinių žmonių, tai su būreliu apsauginių. O pavyzdžiui, V. Adamkus man paliko bailoką prezidento įspūdį. Pavyzdžiui, jam iš Prezidentūros reikėjo ateiti į Optikos parduotuvę akinių. Mes pamatėme, kad prie Optikos išsirikiavo apsauginių pulkelis, o po kelių sekundžių su mašina atvažiavo ir V. Adamkus (reikia pabrėžti, kad iš Prezidentūros iki Optikos koks 200 metrų).

Čia tinka ištrauka iš „Respublikos", štai ką rašo Daiva Tamošaitytė: „Jei valdžia nusisuka nuo žmonių, ji lieka be palaikymo. Tačiau niekuo nesiremdama ji negali ilgai tverti. Tada tenka ieškoti svetimųjų pagalbos. Susidaro įspūdis, kad ta pagalba rasta ES struktūrose, kurios palaiko tautų ir valstybių nunykimą".

Mūsų šalis laikosi ant pataikūnų ir sąrašinių partiečių. Todėl ir į nacionalizmą žvelgiama kaip į politinę ideologiją kylančią iš valdžios viršūnių. Drįstu paklausti, kodėl „anų laikų ideologai visada atviravo tarp sovietų sąjungos užmojų ir lietuvių tautos nepriklausomai nuo vado Maskvoje. Nors pirmininkas A. Butkevičius labai „mėgsta" pasitarti ir sudaryti partines komisijas (menkiausiam klausimui iškilus!) blaškosi pamiršdamas, kad jo žinioje yra 15 pavaduotojų partijoje ir kelios dešimtys patarėjų.

Paklausite, o kur stabilumas? Stabilumas būtinas norint priimti ilgalaikius sprendimus. Kam tas stabilumas? Ar neužtenka - ryte vienas stabilumas, o po pietų - kitas. Kadangi Lietuvoje ujama ir trypiama liberalioji demokratija, čia valdžiai nebūtinas nei teisėtumas, nei žmonių pritarimas.

Čia iš manęs turbūt laukėte, kad kalbėčiau vien tik malonius dalykus, nieko neįžeisdama. Bet gyvenimas rutuliojasi man nepalankia linkme, todėl mane daug kas stebina:

1. Kodėl valstybės valdymas pritaikytas kuruoti šeimai (Saudargams, Mazuroniams, Landsbergiams)?

2. Ar žinote, kiek per metus kainuoja VRK (vyriausioji rinkimų komisija) ir amžinasis, „nepakeičiamasis" Z.Vaigauskas?

Filosofas Vyt.Rubavičius sako, kad: „Ji trukdo (kaip susitaria partijos, taip ir veikia jų atstovai komisijoje). Ji nepadeda demokratijai, o trukdo - 30 mln. Litų per metus!".

3. Ką kalbėsime, kai po 5 metų jau baigsis ES betikslis melžimas?

4. Ar suspės ministras pirmininkas A. Butkevičius atsiimti jam pagal Konstituciją priklausančią valdžią?

IŠVADA: aš nesu kantri siela, kuri ramiai žiūri į neteisybę!