Nuomonių barometras

Šių metų rugsėjo 17 dieną Lietuvos meno kūrėjų asociacija, kartu su poetės Salomėjos Nėries vaikaite Salomėja Bučaite, kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundu - prašymu atšaukti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro (toliau - Centras) 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. SVOA-107 „Dėl viešojo objekto pašalinimo", kuriuo nurodoma Vilniaus miesto savivaldybei pašalinti viešąjį objektą - poetės Salomėjos Nėries įamžinimui sukurtą paminklą Vilniuje.

Šis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro generalinio direktoriaus pasirašytas sprendimas priimtas sulaukus visuomenėje nevienareikšmiai įvertinto vadinamosios desovietizacijos komisijos sprendimo. Šios komisijos posėdžiai, kurių metu buvo svarstomi visai visuomenei aktualūs klausimai dalykai, buvo slapti, komisija kategoriškai atsisakė viešų posėdžių transliacijos, kas jau priminė sovietinę „troiką". O ir oficialus komisijos pavadinimas kiek bloškia atgal į sovietmetį: Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė komisija.

Svarbus ir kitas aspektas. Sulaukęs minėtos Komisijos išvados - pagal sprendimo formuluotę matome - Centro generalinis direktorius pats nustatė, jog „S. Nėries paminklas Vilniuje iki šiol turi sovietinę ideologinę reikšmę" ir nusprendė, kad „viešasis objektas, S. Nėries paminklas Vilniuje, Vilniaus miesto savivaldybėje, turi būti pašalintas". Tačiau to paties Centro generalinio direktoriaus 2023 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1VE-58, 2 punkte nustatyta, kad Centras, gavęs minėtos Komisijos išvadą, privalo ją nukreipti analizuoti Centro struktūriniam padaliniui pagal kompetenciją. Struktūrinis padalinys per 3 darbo dienas turi pateikti Centro generaliniam direktoriui vieną iš sprendimo variantų. Mūsų žiniomis - šuo atveju šių nuostatų buvo nesilaikoma, tad Centro darbuotojų ekspertinės nuomonės buvo išvengta ir rengiant komisijos išvadą, ir priimant Centro generalinio direktoriaus sprendimą.

Šiuo kreipimusi prašome Vilniaus savivaldybės neskubėti vykdyti Centro sprendimą - nukelti S. Nėries įamžinimui sukurtą paminklą, - kadangi prašome Teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - stabdyti Centro sprendimo vykdymą. O jei jau taip nutiks, kad (kol vyks Teismo procesas) paminklas būtų nukeltas - Teismui priėmus sprendimą panaikinti Centro sprendimą - prašome paminklą ir visą architektūrinį kompleksą atstatyti į pradinę būseną, išlaikant buvusią formą, mastelį ir kitus kūrinio (S. Nėries skulptūros) bei visus kitus šiam architektūriniam kompleksui būdingus bruožus.

Dar kovo pradžioje akademinės bendruomenės atstovai, prašydami iš naujo svarstyti klausimą dėl poetės S. Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo, atviru laišku kreipėsi į vadinamosios desovietizacijos komisijos pirmininką V. Karčiauską ir Centro direktorių Arūną Bubnį, nurodydami, kad išvada dėl poetės parengta mokslinio laipsnio neturinčio asmens, o ekspertizė atlikta nesiremiant moksliniais tyrimais. Deja, bet komisijos pirmininkas, komentuodamas šią situaciją žiniasklaidai, buvo atvirai lakoniškas ir nematė reikalo S. Nėries paminklo atvejo panagrinėti giliau: „Priėmus komisijos išvadą ir nurodžius į pažymą, kurią tuomet turėjome vienintelę ir nematėme pagrindo į ją nenurodyti, susidarė nepagrįstas vaizdas, kad paraidžiui rėmėmės pažyma. Deja, komisija neturi techninių darbuotojų ar net jai priskirtų etatinių mokslinių darbuotojų, kurie padėtų surašyti ilgą, pagrindžiančią išvadą su nuorodomis į mokslinius tyrimus ir šaltinius. Apsiribojame lakonišku konstatavimu, gimstančiu po ilgų diskusijų", - žiniasklaidai teigė V. Karčiauskas. Po tokio Komisijos pirmininko atsakymo kyla labai daug abejonių, ar Komijos išvados išvis remiasi pažymomis ar dokumentais su nuorodomis į mokslinius tyrimus ir šaltinius, ar tai yra tik ilgų diskusijų išdava?

Šios ilgos diskusijos vyko uždarai, visuomenė neturėjo teisės jų išgirsti, o kaip sprendimą priėmė devyni 2023 m. birželio 1 d. LR Seimo nutarimu Nr. XIV-2030 patvirtinti komisijos nariai, žmonių vadinamos „inkvizicijos komisijos" nariai - galime tik spėlioti. Nors nuostatai numato, kad Komisija turi teisę „pasitelkti Centro darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, ir valstybės tarnautojus Centro kompetencijos klausimais, kai reikalinga papildoma informacija Komisijos išvadai pateikti", tačiau aptariama Komisijos išvada iš esmės rėmėsi žurnalistės parengta medžiaga, o ne moksliniais tyrimais. Komisijos išvadoje Centro genocido ir rezistencijos tyrimo departamento istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiojo istoriko pažyma liko tarsi nepastebėta.

Svarbus yra ir kitas, šiandieną bandomos perrašyti istorijos, aspektas - šis Sprendimas visa savo esme prieštarauja prieš daugiau kaip 15 metų priimtam kitokiam poetės S. Nėries vertinimui, kurio kelias buvo žymiai sudėtingesnis, o procedūros žymiai atsakingesnės. Priminsime, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 1997 m. gegužės 8 d. dekretu Nr. 1293 buvo sudaryta nuolatos veikianti Valstybinė komisija Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui pasirengti (pirmininkas - LR Prezidentas, toliau - Valstybinė komisija). Valstybinei komisijai buvo pavesta nustatyti pagrindines veiklos kryptis, parengti veiklos programą ir kita. Vykdant programą Valstybinės komisijos pirmininko pavaduotojas LR Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius 2008 m. gruodžio 24 d. potvarkiu Nr. 479 sudarė darbo grupę, kuriai buvo pavesta parengti pasiūlymus dėl įrašų, kuriuos būtų tikslinga iškalti skulptoriaus Tado Gutausko monumente „Vienybės medis" ir juos pateikti Valstybinei komisijai. Darbo grupė kartu su Lietuvos Mokslų akademija, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutu, kitais ekspertais parengė 100 iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašą. Valstybinei komisijai pritarus sąrašui, 100 iškiliausių Lietuvos žmonių vardai ir pavardės buvo iškalti monumente „Vienybės medis". Tarp septynių monumente iškaltų moterų pavardžių yra iškalta ir S. Nėries pavardė. Monumento atidaryme 2009-07-06 Vingio parke dalyvavo LR Prezidentas Valdas Adamkus, LR Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Lansbergis. Manome, kad uždaros komisijos išvada ir menkai motyvuotas Centro generalinio direktoriaus Sprendimas negali paneigti Lietuvos tūkstantmečio minėjimui suburtos Darbo grupės ir Valstybinės komisijos patvirtinto S. Nėries vertinimo. Skubota, viena „pažyma" grįsta, Komisijos išvada, tik ja grįstas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro sprendimas ir jų įgyvendinimai kelia daug abejonių sprendimų skaidrumu, nešališkumu ir eskaluoja nereikalingą įtampą visuomenėje. Šis veiksmas nesprendžia realių šiandieną mūsų šaliai kylančių grėsmių, o tik dar labiau skaldo visuomenę, kuo mūsų priešai labiausiai ir džiaugiasi.

Įgyvendinus Sprendimą pašalinti S. Nėries skulptūrą būtų pažeistos ne tik autorinės disidento skulptoriaus Vlado Vildžiūno bei architektų Gedimino Baravyko ir Gyčio Ramunio teisės, bet ir po mirties jiems pareikštas gėdingas priekaištas, kad jų bendras kūrinys po daugelio metų yra pripažintas „totalitarinio režimo ženklu" Vilniuje, taip lengvabūdiškai ir šiuos kūrėjus paverčiant totalitarinio režimo bendrininkais, net neatsižvelgus į jų kūrybinį palikimą ir kontekstus, kurie galimi mokslininkams ir institucijoms atlikus išsamesnę meninę ir istorinę analizę. „Noras Salomėjos Nėries paminklą vertinti tik iš ideologinių pozicijų iškelia politikų ir politikos vaidmenį aukščiau kūrybos, o tuo labiau paniekina skulptoriaus kūrybą ir kūrinį. Labai svarbu pabrėžti, kad Salomėjos Nėries skulptūros autorius Vladas Vildžiūnas ne tik buvo ryškiai antisovietinių pažiūrų, bet dalyvavo antisovietinėse akcijose, jis už antisovietinę veiklą buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos", - sako menininkė ir menotyrininkė dr. Aistė Kisarauskaitė, tęsdama mintį apie šį Centro sprendimą: „Salomėjos Nėries paminklas įeina į Lietuvos modernizmo aukso fondą, sudarydamas organišką kompoziciją su architektūra. Noras šalinti iš miesto erdvių vertingiausius mūsų meno kūrinius panašus į sovietų vykdytą meno ir kultūros naikinimą."

„Susiklostęs sutvarkytų viešųjų erdvių tinklas kiekviename mieste yra vertybė, taip pat ir Vilniaus senamiestyje. Sunku suprasti, kodėl dėl politiškai angažuotų sprendimų prižiūrimą ir architektūriškai tvarkingą skverą skubiai norima paversti dar viena beveide Vilniaus vieta", - sako Gintaras Balčytis, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas: „Šis skulptoriaus V. Vildžiūno ir architektų G. Baravyko ir G. Ramunio sukurtas kūrinys yra įtrauktas į Kultūros paveldo departamento kultūros vertybių registrą (Unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre: 20008), todėl sunku suvokti, kodėl nepaisoma ne tik visuomenės nepritarimo, bet ir naikinama valstybės saugoma kultūros vertybė?"

Istorija įvairialypė, ji nėra tik juoda ir balta. Ją reikia žinoti, reikia stengtis suprasti faktus, bet juos vertinant svarbu atsižvelgti į tuometį kontekstą, laikotarpį, asmenybes, sąlygas, pasekmes ir šiandieninius kontekstus, ar jų neveikia konjunktūra ir ideologijos, o juk jomis bandoma grįsti griovimo vajų. Šiandieninė „desovietizacija" kartais labiau primena „sovietizaciją", kuomet viskas beatodairiškai ir be skrupulų buvo griaunama ir naikinama, skelbiant kas yra „teisinga", o kas „neteisinga", o iš tikrųjų buvo griaunama tautos kultūra, naikinamas jos paveldas, buvo siekiama ištrinti kultūrinę atmintį.

Visuomenė S. Nėrį vertina kaip poetę, moka ir deklamuoja jos eiles, dainuoja pagal jos žodžius sukurtas dainas. Poetė buvo gerbiama ir anksčiau: 1938 m. už rinkinį „Diemedžiu žydėsiu" ji buvo pelniusi tuo metu aukščiausią literatūrinį apdovanojimą - Valstybės premiją. Kas ir ko siekia šiandieniniais griovimais? Visuomenės supriešinimo ir susipriešinimo? Kodėl vėl bandoma ištrinti ištisą Lietuvos istorijos epochą iš atminties? Visuomenę pasiekus žiniai apie Komisijos išvadas - rašytojas Sergejus Kanovičius viešoje erdvėje išsakė daugelio tyliai šaukiančias mintis: „Kai nukėlinėsite paminklą S. Nėriai, būtinai išraukite diemedį. Su šaknimis. Ir iš vadovėlių..."