Nuomonių barometras

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) padėjo paskutinį tašką plačiai nuskambėjusioje byloje. LAT pripažino, kad Seimo narys Remigijus Žemaitaitis pažemino žurnalisto ir visuomenininko Andriaus Tapino garbę ir orumą bei „Laisvės TV“ dalykinę reputaciją.

Medijų rėmimo fondas kviečia į aktualią diskusiją „Valstybė, kultūra, žiniasklaida ir pinigai“, kuri vyks Vilniaus knygų mugėje, kovo 1 d. 15 val. (5.5 konf. salė). Bus nagrinėjami visuomenei opūs kultūrinės ir bendrai visos žiniasklaidos valstybinio finansavimo aspektai, realybė bei lūkesčiai.

„Mano nuomone, LRT taryboje per didelis valstybės institucijų svoris. Todėl Seimo pavasario sesijoje siūlysiu, kad formuojat aukščiausią LRT valdymo struktūrą būtų įtraukta daugiau visuomeninių organizacijų, kaip padaryta steigiant Medijų rėmimo fondo tarybą“, – sako S. Kairys.

Kviečiame žurnalistus į premjerą – pjesės „Kad laikas greičiau praeitų“ skaitymą (aut. Kristina Marija Kulinič) ir bendruomenės diskusiją. Vieta: LR kultūros ministerija, J. Basanavičiaus g. 5, Vilnius Laikas: 2025 m. vasario 20 d. 18:00–20:00 val.

Seimo Kultūros komitetas išreiškia susirūpinimą dėl pastaruoju metu stebimų pokyčių skaitmeninės informacijos aplinkoje, kurie gali daryti įtaką kovai su dezinformacija bei informacijos patikimumui. Viešojoje erdvėje pasirodę signalai apie ketinimą mažinti nepriklausomą faktų tikrinimą kelia pagrįstą susirūpinimą dėl skaidrios ir atsakingos informacijos sklaidos užtikrinimo.

Vasario 13 d. 15 val. Kultūros ministerijoje bus pristatytas tyrimas „Autorių teisių, gretutinių teisių ir duomenų bazių gamintojų apribojimų taikymas“. Juo siekta išanalizuoti, kaip veikia dabartiniai autorių teisių apribojimai Lietuvoje: kada galima cituoti kūrinį, naudoti jį mokymuose ar kurti parodijas. Tyrime analizuojama, ar šie apribojimai yra aiškūs ir pritaikyti skaitmeniniam amžiui.

Pirmąjį 2025 metų mėnesį, Kremliui palanki žiniasklaida Lietuvoje sustiprino naratyvus, siekiančius pakirsti pasitikėjimą NATO, Vakarų sąjungininkais ir Lietuvos nacionalinio saugumo strategija. Atlikus 1112-os straipsnių, publikuotų keturių pagrindinių Kremliui palankios žiniasklaidos kanalų Lietuvoje, analizę, išryškėjo juose skleidžiama antivyriausybinė retorika, NATO diskreditavimas ir dezinformacija apie Ukrainą, siekiant mažinti pasitikėjimą šalies vadovybe bei Vakarų partneriais.

Š. m. vasario 5 d. ,trečiadienį, 15 val. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pakvietė žurnalistus supažindinti su ministerijos veikla, perspektyvomis, problemomis. Aptarti šio laikotarpio aktualijas. Pabendrauti prie kavos puodelio.

Vėl sausis... Artėja kruvinų ir tuo pačiu viltingų Sausio įvykių metinės... Atmintin sugrįžta tos neramios, tragiškos 1991 metų sausio dienos. Tada žmonės buvo geri, nesusipriešinę, visus, kuriems buvo brangi Nepriklausomybė, o tokių buvo dauguma, siejo tokia jaudinanti bendrystė.

Šiemet minimas Lietuvos partizaninio karo pradžios 80-metis. Keičiantis kartoms ir nykstant gyvajam pasakojimui, moksleiviams darosi vis sunkiau suprasti laisvės kovų istoriją, jų dalyvių motyvus bei šio pasirinkimo svarbą.

Skelbiama, kad Lietuvių kalbos mokslo sistema yra neklystanti ir neapskundžiama. Kalbininkai tai labai gerai žino, nes už sistemos pažeidimą grėsė iki tūkstančio eurų bauda. Žinome, kad mūsų visuomenėje dar pasitaiko tam tikros diskriminacijos ir už tai net numatyta konkreti atsakomybė. Atsiradusią dilemą (kalbinę ir socialinę, jos giminingos, todėl dažnai sujungiamos) bandoma spręsti ir sprendžiama įvairiausiais būdais. Vienas jų – siūlymai.

2024 m. spalio 16 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) skyrė įspėjimą Algiui Ramanauskui už draudžiamos informacijos platinimą dalijimosi vaizdo medžiaga platformos „YouTube“ paskyroje „Algis Ramanauskas“.

Šių metų rugsėjo 17 dieną Lietuvos meno kūrėjų asociacija, kartu su poetės Salomėjos Nėries vaikaite Salomėja Bučaite, kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundu – prašymu atšaukti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro (toliau – Centras) 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. SVOA-107 „Dėl viešojo objekto pašalinimo“, kuriuo nurodoma Vilniaus miesto savivaldybei pašalinti viešąjį objektą – poetės Salomėjos Nėries įamžinimui sukurtą paminklą Vilniuje.

Po ilgo ir atidaus svarstymo su kultūros bendruomene, Kultūros ministerijoje, Seimo komitetuose birželio 18 dieną Seime pagaliau priimtas Kultūros politikos pagrindų įstatymas, esu tikras, vienas iš svarbiųjų Lietuvos politinio gyvenimo įvykių, vainikavusių dar 2010 metais Seimo priimtu nutarimu „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių patvirtinimo“ užsibrėžtų siekių įgyvendinimą. Prireikė net keturiolikos metų, kad pačiu aukščiausiu lygiu suprastume ir pripažintume kultūros, kaip visa rišančios ir vienijančios materijos svarbą ne tik kiekvieno individo, bet ir valstybės sąrangos tvarumui ir prasmei.

Kreipiamės į LR Seimą ir LR Prezidentą dėl siūlomų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto XIVP-3546 pokyčių neproporcingumų, galimų procedūrinių pažeidimų ir kviečiame nepalaikyti siūlomų pakeitimų. Kviečiame juos tinkamai ir demokratiškai apsvarstyti ir tik radus visapusį sutarimą imtis įstatymo atnaujinimų, o ne daryti tai skubotai.