Nuomonių barometras

Kiekvieną akimirką mes mirštame, kiekvieną akimirką mus lydi mirties dvelksmas. Net kur ne kur rudenėjantys lapai mums primena apie artėjantį gamtos sąstingio laikotarpį. Gyvename mirties kultūros triumfe – tai taip kasdieniška, jog nepastebima. Skulptoriaus Gedimino Piekuro ir architektės Aušros Gvildienės skulptūrinis sprendimas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos kiemelyje (2026) – paauksuotos Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės kaukolės, komponuotos vienoje pagalvėje ant klasikinio postamento – tapo dar vienu impulsu, privertusiu visuomenę krūptelėti nuo savo pačios laikinumo suvokimo. Ar ne todėl, kad mirties eskalavimas, ypač tebesitęsiančių geopolitinių tragedijų ir karo Ukrainoje akivaizdoje, tapo pernelyg arti mūsų? Ir šis visą apimantis mirties eskalavimas yra nusivylimo viskuo priežastis. Žinoma, tai tik prielaida.

Jau kelias dienas esu Vilniuje. Sostinėje šiandien lyja. Ir nieko nauja: seniai aišku, kad bet kokia pastanga įdomiau, prasmingiau, netikėčiau, provokatiškiau skulptūriškai ir architektūriškai dekoruoti viešąją erdvę, susilauks piktų, vulgarių replikų ir patyčių. Taip nutiko ir su neseniai Vrublevskių bibliotekos (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka) kiemelyje atidengtu skulptoriaus Gedimino Piekuro ir architektės Aušros Gvildienės kūriniu „Žygimantas ir Barbora“.

Žurnalistas, nusipelnęs gamtosaugininkas, Česlovo Kudabos premijos laureatas Juozas Stasinas dalijasi įžvalgomis apie tai, ko šiandien labiausiai trūksta mūsų santykiui su aplinka ir valstybe. Autorius jautriai ir atvirai kalba apie tai, kad biurokratiniai sprendimai bei „iš viršaus“ diktuojamos reformos dažnai lieka svetimos visuomenei, todėl tampa neveiksmingos. Jis kviečia valstybininkus atsigręžti į žmones ir ieškoti nuoširdaus dialogo, užuot naudojus spaudimą ar tenkinus siaurus lobistų interesus. Remdamasis istoriniais pavyzdžiais ir autoritetingų gamtosaugininkų pamokomis, autorius teigia, kad bet koks įstatymas bus miręs, jei piliečiai juo netikės. Tai raginimas pagaliau grįžti prie bendražmogiškos kultūros, kurioje susikalbėjimas, asmeninis pavyzdys ir pagarba gamtai yra svarbiau už bet kokias represines priemones.

Lietuvos kultūros lauke šiuo metu vyksta procesai, kurių nebegalima įvardyti tiesiog „diskusija“. Tai, kas prasidėjo praėjusių metų gruodį, kai Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) prezidentas Jonas Staselis, vykdydamas LRT tarybos Turinio valdymo komiteto pavedimą, iškėlė klausimus dėl mokesčių mokėtojų lėšų naudojimo bei finansų valdymo skaidrumo, šiandien transformavosi į sistemingą asmens persekiojimą. Ar mes vis dar esame pilietinė bendruomenė, ar tik pasyvūs stebėtojai?

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) šiuo metu išgyvena sudėtingą krizę, kurioje susiduria vadybinė atsakomybė už mokesčių mokėtojų lėšų naudojimą ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo apsauga. Įtampa ypač išryškėjo po nepalankių audito išvadų, tapusių priežastimi Seimo valdančiajai daugumai inicijuoti skubotas LRT įstatymo pataisas. Siekis palengvinti generalinio direktoriaus atleidimo tvarką, grąžinant slaptą balsavimą ir mažinant balsų slenkstį, sukėlė aktyvų pasipriešinimą LRT palaikančioje žurnalistų bendruomenėje bei visuomenėje.

Seimo Liberalų sąjūdžio ir Demokratų frakcijų pranešimai dėl LRT įstatymo pataisų.

Seimo Audito komitetui trečiadienį paskelbus išvadas dėl LRT, socialdemokratai pažymi, kad LRT vadovės ir LRT tarybos konfliktas pavirto „neregėta įkaitų drama“. Kartu socialdemokratai pabrėžia, kad Seime dabar svarstomas socialdemokratų inicijuotas pakeitimų projektas ir jokių kitų projektų diskutuoti nesirengiama.

Pirmadienį LRT tarybos atstovai – pirmininkas Mindaugas Jurkynas ir tarybos narys Deimantas Jastramskis – dalyvavo susitikime su LRT žurnalistais ir kitais LRT darbuotojais. Susitikimą inicijavo darbuotojai, pakvietę skubiai susitikti.

Viešojoje erdvėje skelbiama, kad Lietuvos Respublikos Seimas svarstys Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIVP-3943(2)), dėl kurio dalis žiniasklaidos atstovų ragina visuomenę burtis į protestą. Pastaruoju metu diskusijos dėl valdančiųjų inicijuotų LRT įstatymo pakeitimų neslūgsta.

Seimo narė Daiva Ulbinaitė pateikė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 50 straipsnių pakeitimo bei papildymo 19¹ straipsniu projektą (toliau – Projektas), kuriuo siekiama kardinaliai pakeisti viešosios informacijos reguliavimo ribas ir suteikti valstybės institucijoms neribotas galias reguliuoti viešąją informaciją, neva „operatyviai“ reaguojant į tariamai melagingą jos turinį.

2025 metų Pasaulio spaudos laisvės indekse Lietuva, surinkusi 82,27 balo iš 100 galimų, nukrito viena pozicija ir užėmė 14 vietą iš 180 vertinamų šalių (2024 m. šalis buvo 13 vietoje). Nors bendras balų skaičius nežymiai pakilo, šis kritimas rodo, kad kitos šalys demonstruoja didesnį progresą ir Lietuvai reikia papildomų pastangų norint išlaikyti lyderės poziciją regione.

Š. m. gruodžio 12 d. (penktadienį) 13 val. kviečiame dalyvauti jau 33-iąjį kartą organizuojamuose Prano Mašioto skaitymuose. Renginys vyks Vilniuje, VDU Švietimo akademijos patalpose (T. Ševčenkos g. 31, A2 auditorijoje). Mokslinio-praktinio vaikų ir paauglių literatūros seminaro tema - "Nauji vardai pagrindinės mokyklos literatūros vadovėliuose".

Pateikiau parlamentarams siūlymą padidinti baudas valdžios institucijų vadovams už atsisakymą teikti informaciją žurnalistams ir trukdymą jiems atlikti savo profesines pareigas, kad už pirmą pažeidimą grėstų bauda nuo 100 iki 500 eurų, už pakartotinį – nuo 300 iki 1 tūkst. eurų;

Kitų metų biudžete finansavimas Kultūros ministerijai turėtų būti grąžinamas į ankstesnį lygį jo nemažinant 24 mln. eurų, o parama kritiškai ir laisvai žiniasklaidai – dvigubai didinama, siūlo Seimo narys, buvęs kultūros ministras Simonas Kairys.

Seimo nariai V. Juozapaitis ir V. Kernagis siūlo 2026 metų biudžete nemažinti asignavimų Kultūros ministerijai, o tiesiog palikti tą pačią sumą, kuri buvo numatyta pernai metais 2024 m. gruodžio 19 d. patvirtintame 2025–2027 m. biudžete, t. y. 261,7 mln. eurų. Medijų rėmimo fondą, palyginti su šiais metais, Seimo nariai siūlo didinti 5 mln. eurų.